Kaip rašoma „SME Finance“ pranešime, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu, bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė 11,9 proc. – daugiau nei bet kurioje euro zonos valstybėje. Apskritai, rugpjūtį bankų paskolos įmonėms traukėsi tik Lietuvoje ir Slovėnijoje (-0,8 proc.), tuo tarpu kai likusiose euro zonos valstybėse bankai įmonėms skolino aktyviau nei 2019 m. rugpjūtį.
Palyginimui – visoje euro zonoje bankų paskolų portfelis verslui per metus (lyginant su 2019 m. rugpjūčiu) išaugo 7,1 proc., Vokietijoje ir Prancūzijoje fiksuojamas 5,3 proc. ir 11,3 proc. augimas. Ispanijoje, kurios ekonomikai Covid-19 pandemija smogė labiausiai visoje ES, bankų paskolų portfelis įmonėms per metus padidėjo 7,8 proc.
Latvijoje bankų paskolų verslui portfelis per metus beveik nepasikeitė (+0,2 proc.), o Estijoje išaugo 2,8 proc. Lietuvos banko skaičiai rodo, kad per metus (t.y. palyginti su 2019 m. rugpjūčiu) bankų paskolų įmonėms portfelis Lietuvoje susitraukė 1 mlrd. EUR – nuo 8,812 mlrd. EUR 2019 m. rugpjūtį iki 7,802 mlrd. EUR šių metų rugpjūtį. Per kelis mėnesius nuo Covid-19 epidemijos Lietuvoje pradžios bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje nukrito iš karto į 2016 m. pradžios lygį.
„SME Finance“ direktorius Mindaugas Mikalajūnas įžvelgia kelis faktorius, dėl kurių Lietuva velkasi euro zonos rikiuotės uodegoje pagal bankų skolinimo verslui dinamiką.
„Manau, kad didelės įtakos prastiems Lietuvos rezultatams galėjo turėti krizės metu sumažėjęs bankų apetitas rizikuoti ir skolinti pinigus. Lietuvoje veikiantys bankai yra labiau linkę skolinti pinigus stambiam verslui, kuris yra mažiau jautrus krizėms nei smulkesnės bendrovės. Tuo tarpu, smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris generuoja beveik 70 proc. Lietuvos BVP, bankai skolina atsargiau dėl didesnės šio segmento bendrovių rizikos.
Beje, ši problema atsirado ne šios krizės metu – Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas sunkiai prieidavo prie bankų pinigų ir iki Covid krizės. Pavyzdžiui, 2019 m. rudenį Europos Komijos padaryta ES verslo priėjimo prie finansavimo apklausa parodė, kad pernai bankų noras skolinti ir įmonių prieinamumas prie bankų paskolų Baltijos regione krito labiausiai visoje ES. Komisijos apklausos rezultatai taip pat parodė, kad kitų ES valstybių kontekste Lietuvos bendrovės itin aktyviai kreipiasi į bankus dėl finansavimo – tačiau tuo pat metu dėl konservatyvios tradicinių finansuotojų skolinimo politikos esame vieni iš lyderių visoje ES pagal įmonių, kurių paraiškas bankai atmetė, dalį. Manau, kad dabartinio sunkmečio metu ši situacija nepasikeitė – tradiciniai finansuotojai susimažino rizikos apetitą ir nenoriai skolina pinigus smulkiam ir vidutiniam verslui, kas stumia žemyn bankų paskolų verslui portfelį Lietuvoje“, – komentuoja jis.
M. Mikalajūnas taip pat svarsto, kad tokiam reikšmingam bankų paskolų portfelio verslui susitraukimui Lietuvoje galėjo turėti ir ekonomikos skatinimo priemonių faktorius – bei aktyvus alternatyvaus finansavimo bendrovių dalyvavimas skatinimo priemonėse.
Anot M. Mikalajūno, įtakos bankų portfelio mažėjimui gali turėti ir struktūriniai pokyčiai, kurie pastaruoju metu vyksta Lietuvos finansavimo rinkoje: bankams laikantis atsargios skolinimo politikos, įmonės vis aktyviau ieško pinigų alternatyvaus finansavimo segmente, kurio populiarumas Lietuvoje didėja.
