„Kitais metais deficitas (biudžeto – ELTA) turi būti mažesnis nei šiais metais. Aiški logika tokia, kai yra krizė, biudžeto deficitas yra pateisinamas, kad išsaugotų darbo vietas, amortizuotų ekonomiką. Bet būtent toliau, metai iš metų jis turi būti mažinamas, nes turime subalansuoti biudžetą, turėti tam tikrą perteklių, kad vėl galėtume pasiruošti kitai krizei, kuri vienokia ar kitokia kas 10-15 metų vis dėlto ateina“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

„Be abejo, biudžeto deficitas negali būti toks didelis, koks yra šiemet, ir turi būti aiškus žingsnis jo mažinimo link“, – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad dabartinis biudžeto deficitas yra per didelis.

„10 proc. tikrai per didelis deficitas, bet, mano manymu, jis bus mažesnis jau šiais metais, turėsime 8-9 proc. Kitais metais, be abejo, turi būti mažiau nei 8 proc. – 6, 5 proc., pasiekiant Mastrichto kriterijų – 3 proc., o vėliau ir subalansuojant finansus“, – sakė prezidento patarėjas.

Sausio-rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 2,249 mlrd. eurų, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Lietuvos banko vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.