„Šiandien yra Tarptautinė oraus darbo diena ir tokią dieną mes norime pasakyti, kad mus šokiravo paskutinis Trišalės tarybos posėdis, kai darbdaviai aiškiai pasakė poziciją, jog neketina kelti atlyginimų, o Vyriausybė delsia priimti sprendimą ir visais įmanomais būdais bando nukelti sprendimo priėmimą po rinkimų“, – Eltai sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Jos teigimu, dėl pandemijos dalis darbuotojų neteko darbo, didžioji dalis – nemažos pajamų dalies, o kelti MMA leidžia gana geros ekonominės prognozės.

Inga Ruginienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Darbuotojai, lygiai kaip ir visi kiti, smarkiai nukentėjo, dalis neteko darbo, didžioji dalis neteko nemažos pajamų dalies, solidarizavosi su verslininkais ir visomis jėgomis buvo lojalūs. Vyriausybė nepertraukiamus srautus pinigų skyrė verslui, kad išsaugotų darbo vietas. Tuo tarpu, kai jau atėjo laikas grąžinti skolas, verslininkai nekeičia pozicijos ir sako „ne“. Norime pasakyti, kad su tuo nesutinkame“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak konfederacijos vadovės, prie piketo akcijos jungiasi Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, Nacionalinis pareigūnų susivienijimas, taip pat laisvai samdomi darbuotojai.

„Leidimo pasiprašėme 200 darbuotojų, bet kiek realiai bus, sunku pasakyti. Manau, kad gal 50, gal 100“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Profsąjungos reikalauja MMA didinti mažiausiai iki 663 eurų (iki mokesčių). Vyriausybė siūlo MMA didinti 35 eurais iki 642 eurų. Sprendimas turėtų būti priimtas kitą savaitę.

Ragina palaukti

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas Eltai teigė, kad prie Vyriausybės rengiamas piketas yra nesavalaikis, nes, galimai dėl artėjančių rinkimų, Vyriausybė bet kokiu atveju pritars MMA kėlimui. Taip pat jis pridūrė, kad Vyriausybė šiuo atveju galvoja ne tik apie dirbančiuosius, bet ir apie valstybės biudžeto pajamų didinimą.

„Šiandien vyksiantis piketas, sakyčiau, yra visiškai nesavalaikis, nes akivaizdu, kad Vyriausybė ir be to piketo priims sprendimą padidinti MMA keliasdešimt eurų, todėl, kad tai jau tiesiogiai susiję su rinkimais. Mes matome kaip dalinami pinigai, ir kartais labai keistai (...)“, – Eltai kalbėjo D. Arlauskas.

Kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių verslo atstovai siekia lėtesnio MMA augimo, D. Arlauskas įvardijo sunkiai tikėtiną greitą labiausiai koronaviruso paveiktų sektorių atsigavimą bei kylančias abejones dėl tikslaus kitų metų ekonomikos augimo paskaičiavimo.

Danukas Arlauskas

„Kai kurie sektoriai, akivaizdu, kad ir iki kitų metų vasaros tikrai neatsigaus, pavyzdžiui, viešbučiai, turizmas, kavinės, restoranai, todėl reikia daryti tam tikrą diferencijavimą, kad kai kuriems sektoriams (MMA didinimas – ELTA) nebūtų taikomas, nes jie neturės pajamų, tad valstybė arba turės kažkaip dengti jų negautas pajamas, arba jie bankrutuos“, – sakė D. Arlauskas.

D. Arlauskas tvirtino, kad geriausias sprendimas šiuo atveju – palaukti Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės suformavimo bei kitų metų biudžeto patvirtinimo.

„Dar net biudžetas nėra patikslintas. Galų gale ir valstybiniame sektoriuje yra įmonių, kurios dirba gaudamos MMA, ten irgi reikės jį didinti, o dar nėra patikslinta, kiek pajamų bus kitų metų biudžete. Juk apie 600 mln. eurų dabar yra atidėti dėl pajamų įmonėms, kurioms buvo atidėti mokesčiai“, – sakė D. Arlauskas.

Vežėjai įsitikinę, kad jiems atsilieps skaudžiausiai

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, MMA didinimas dėl galiojančio koeficiento transporto įmones paveiks kur kas skaudžiau nei kitus verslus.

„Dėl komandiruojamiems darbuotojams taikomo 1,65 MMA koeficiento tarptautinio transporto vairuotojų atlyginimai padidės ne 35, bet 58 eurais. Tokiu atveju tolimųjų reisų vairuotojams taikomas MMA didėtų nuo 1001 iki 1059 eurų“, – pažymi P. Drižas.

Jo teigimu, vertinant transporto įmonių šių metų finansinius rezultatus, MMA pakėlimas daugelio įmonių pelno eilutėje virstų nuostoliais.

Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, sausumos transporto pajamos traukėsi 8,9 proc., o įmonių grynasis pelnas prieš apmokestinimą sumenko net 30,4 proc.

Pasak P. Drižo, reikšmingos įtakos pelno susitraukimui transporto ir saugojimo sektoriuje turėjo būtent Vyriausybės sprendimas nuo 2020 metų pradžios didinti mokestinę naštą per dienpinigių apmokestinimą.

„Sausumos transporto sektoriaus įmonių pelningumas šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį atitinkamai sudarė vos 1,2 ir 1,9 proc., kai pernai svyravo 5 proc. ribose. Daugiau nei pusė visų įmonių šįmet dirba nuostolingai. Papildomas darbo jėgos apmokestinimas neabejotinai turėtų dar didesnį neigiamą poveikį įmonių finansiniam stabilumui“,– sako P. Drižas.

Jis nurodo, kad sausumos transporto įmonės per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, veržėsi diržus ir mažino bendrąsias išlaidas 5,4 proc., iki 3,17 mlrd. eurų. Tuo tarpu išlaidos darbuotojams per tą laiką išaugo 100 mln. eurų.

Verslo atstovai ragina Vyriausybę MMA klausimą atidėti dėl pernelyg neapibrėžtos ekonominės situacijos, taip pat atitinkamai atlikti šio pasiūlymo poveikio vertinimą.

„Svarstant didinti MMA, svarbu kompleksiškai įvertinti krovininio kelių transporto sektoriaus finansinius rezultatus ir galimas pasekmes. Girdime, kad MMA didinimas grindžiamas greitu Lietuvos atsigavimu po COVID-19 krizės ir pozityviomis ateinančių metų ekonominėmis prognozėmis. Tačiau krovininio kelių transporto sektoriaus finansinė būklė aiškiai rodo, kad sektorius nepasiruošęs darbo užmokesčio bazės didinimui“, – sako P. Drižas ir priduria, kad MMA didinimas gali paaštrinti nedarbo lygio problemą Lietuvos regionuose, kuriuose krovininio kelių transporto įmonės sukuria reikšmingą dalį darbo vietų.

Praėjusį trečiadienį Trišalė taryba nepasiekė bendro sutarimo dėl kitų metų MMA dydžio ir fiksavo skirtingas nuomones.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas.”

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnis kaip 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir didesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.