Metų pabaigoje pamatysime tikrąjį krizės veidą

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė Delfi pasakoja, kad šiuo metu smulkus ir vidutinis Lietuvos verslas gyvena ant bado ribos ir bankroto slenksčio.

„Daugiau nei pusę įmonių darbuotojų – prastovose, dalis gauna subsidijas, kai į darbą grįžta darbuotojai. Niekas nepradėjo dirbti pilnu tempu. Turguose po pusę vietų yra visiškai laisvos, apyvartos yra žymiai kritusios, visi trauko pečiais – nežino, kaip bus iš tikrųjų“, – komentuoja D. Matukienė.

Anot jos, apyvartos nesugrįžusios į įprastą lygį, nes žmonės bijo lankytis fizinėse parduotuvėse ir turgavietėse: „Žmonės nesilanko parduotuvėse, turgus beveik merdi, didelių problemų kyla ekologiškų prekių ir specializuotoms parduotuvėlėms.“

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovė pažymi, kad šiuo sunkiu metu vis dar gelbsti subsidijos ir mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“ atidėjimas. Dauguma mažų įmonių esą tuo pasinaudojo. Tačiau paklausta, kaip įmonės versis, kai baigsis mokesčių atostogos ir visus juos reikės grąžinti, pašnekovė pažymi, kad tuomet pamatysime tikrąjį krizės veidą.

„Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje dauguma susidurs su šia problema. Tada pamatysime tikrą krizės veidą – prasidės skolų išieškojimai, bankrotai. Labai viliuosi, kad nebus tiek daug įsiskolinimų – didelių sumų. Labai siūlyčiau visoms įmonėms nelaukti atostogų pabaigos, o po truputį pradėti mokėti“, – ragina D. Matukienė ir priduria, kad situaciją apsunkins ir nuo kitų metų didėsianti minimali mėnesio alga (MMA).

Verslininkus neramina valdžios sprendimai didinti MMA

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus, komentuodamas verslo situaciją Jurbarko rajone, pažymi, kad dauguma verslininkų gyvena įsitempę.

„Iš pradžių buvo didelis spaudimas iš valdžios institucijų staigiai aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis, tada prasidėjo didžiulis medžiagų trūkumas, kainos buvo kelis kartus didesnės, todėl visoms įmonėms teko papildomų išlaidų. Antrajai bangai taip pat reikia įsigyti šių priemonių“, – apie vieną iš verslo problemų pasakoja jis.

Jurbarko verslininkus neramina ir tai, kad šiuo metu ruošiamasi padidinti MMA.

„Atrodo, kad nedaug padidės – 35 eurais, bet Lietuvoje išsiskiria sostinės regionas, kuris yra finansiškai stiprus. MMA Jurbarko rajone sudaro apie 70 proc. vidutinės rajono algos. Jeigu Trišalė taryba nutars, kad MMA turi sudaryti 45-50 proc. vidutinės algos, reikėtų šį klausimą diferencijuoti. Nereikia spekuliuoti, kad kažkas pabėgs kitur“, – pažymi G. Stoškus.

Paklaustas, ar rajono verslininkai neįstengtų savo darbuotojams mokėti didesnę MMA, pašnekovas tikina, kad ir dabar kiekviena įmonė pagal savo galimybes moka didesnę nei MMA algą, nes visi nori turėti geresnių darbuotojų.

„Jie galėtų mokėti didesnę MMA, bet, kaip taisyklė, po padidinimo dalis verslų nutraukia veiklą. Turiu ankstesnių metų mūsų verslininkų pranešimų, kad padidinus MMA, nutraukė veiklą. Skirtingose veiklose skirtinga situacija“, – sako jis.

Apie 10 verslininkų svarsto nutraukti veiklą

Anot G. Stoškaus, Jurbarke ir Jurbarko rajone per pandemiją įmonės ėmė užsidarinėti. Daugiausiai mažmeninė prekybos vietos, tačiau yra verslininkų, kurie atsisakė ir didmeninės prekybos verslų. Kaip pažymi pašnekovas, Jurbarke veikiančių įmonių skaičius svyruoja nuo 300 iki 333.

„Šiemet man žinomos 5-6 įmonės, kurios nutraukė veiklą, dar apie 10 verslininkų svarsto apie veiklos nutraukimą. Kitos įmonės pasiskelbia rajoniniuose laikraščiuose ar jų interneto svetainėse apie atsidarymą. Pavyzdžiui, šią savaitę atsidarė viena įmonė, kuri prekiaus prestižiniais rūbais. Tai sakome, kada bus skelbimas, kad užsidaro. Niekada nebūna tokios informacijos, tik važiuodamas pro šalį pamatai“, – pasakoja Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas.

Jis priduria, kad didžiulė konkurencija veikia visose srityse, ne tik mažmeninėje prekyboje. O tai taip pat apsunkina situaciją.

„Kai savivaldybė organizuoja konkursus, kiekviename iš jų dalyvauja nemažai įmonių, jos bet kokia kaina stengiasi laimėti konkursą. Vėliau pasirodo, kad su pasiūlytomis žemomis kainomis nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų. Neretai jie nutraukia savo veiklą, nepabaigę darbų ir atsisako laimėto konkurso“, – pasakoja G. Stoškus.

Sumažėjo apyvartos

Pats pašnekovas turi tris maisto prekių parduotuves Jurbarko rajone. Paklaustas apie patiriamus sunkumus, jis užsimena apie sumažėjusį pirkėjų srautą ir apyvartas.

„Pasibaigus karantinui, plūstelėjo žmonių srautas, bet yra ribojimų – mano parduotuvės nedidelės, įleidžiame po vieną pirkėją.

Per karantiną sumažėjo apyvarta, vasarą šiek tiek atsistatė, rudenį vėl jaučiame sumažėjimą. Žmonės baiminasi antros bangos. Koronavirusu užsikrėtė keli jurbarkiečiai, tarnaujantys kariuomenėje, buvo keli atvejai Jurbarko rajone, bet židinių nesusiformavo. Jei anksčiau girdėdavosi kalbų, kad virusas išgalvotas, dabar jau jų nebegirdžiu, žmonės saugosi“, – pasakoja verslininkas.

Vyras nusipirko kelias porcijas ledų.
Foto: Shutterstock

Atidėti mokesčiai kelią grėsmių

Paklaustas kaip jis ir kiti prekybininkai verčiasi, nukritus apyvartoms, G. Stoškus tikina, kad padeda derybos su didmenininkais ir atidėti mokesčiai.

„Apyvartos dar nenukrito tiek, kad būtų kritinė situacija. Mažmeninė prekyba derasi su didmenininkais, kad gautų prekių palankesnėmis sąlygomis ir kainomis. Susiderėti tikrai galima.

Kiek kalbėjau su viso regiono verslininkais, visi stengiasi nepalikti skolų „Sodrai“ ir VMI. Tie, kurie galvoja apie uždarymą, stengiasi neįsiskolinti ir neiti mokestinės paskolos sudarymo keliu, kažkokiu būdu tariasi – gal patys skolinasi iš artimos aplinkos, kad neliktų skolų“, – teigia Jurbarko verslininkų atstovas.

G. Stoškus įsitikinęs, kad atidėjus mokesčius, vėliau teks mokėti dvigubai, o tai kelia grėsmių verslui.

„Kas dabar nesumokės mokesčių, paskui turės sumokėti einamus mokesčius ir tuos, kurių nesumokėjo, kai reikėjo. Tuomet bus dvigubi mokesčiai. Realu, kad matysime įmonių restruktūrizacijų ar užsidarymo procesų“, – sako jis ir užsimena, kad Tauragėje net ir stiprios įmonės šiuo metu kelia bankroto bylas.

„Situacija – labai įtempta ir labai neramina. Verslininkai klausinėja, kas ir kaip bus, ką reikėtų daryti“, – apibendrina jis.