Asociacija jungia 50 didelių įmonių, kurios apima renginių organizatorius, bilietų platintojus, arenas, techninius tiekėjus ir kt. Pasak jos vadovo V. Petreikio, visų įmonių veikla yra praktiškai sustojusi. Jis apibūdino renginio schemą.

„Renginio organizatorius realiai gauna pajamas, o po to visa tai skleidžiasi į salę, bilietų platintojus, garso technikos įmones, atlikėjus, vedėjus, fotografus, grafinį dizainą, baigiasi tikriausiai apsauga, maisto tiekėjais, valymu. Tų įmonių yra labai daug, ir jei renginio organizatorius negauna tų pajamų, tai realiai negauna ir visa industrija“, – Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo V. Petreikis.

Jis lygina, kad realiai šiemet renginių organizatoriai tedirbo vieną mėnesį.

„Didžiausios 10 įmonių sudaro apie pusę rinkos – 30 mln. eurų per metus. Šiais metais šitos įmonės realiai dirbo mėnesį. Sausis yra ne renginių mėnuo, vasarį kažkiek jų vyko, o visi kiti metai šioms įmonėms yra uždaryti“, – sako V. Petreikis.

Valdas Petreikis

Vasarą, kai buvo sumažinti ribojimai, anot jo, buvo dirbama „dėl sportinio intereso“, tačiau renginių buvo labai nedaug, arenos buvo tuščios, o ir patys žmonės vengia eiti į renginius, neperka bilietų.

Įmonės galėjo išgyventi tik dėl to, kad buvo leista negrąžinti pinigų už parduotus bilietus, o renginius atidėti.

„Įmonės, didžiausios ir mažesnės, neteko apie 80-90 proc. normalių metų pajamų. Jos realiai pravalgo šituos pinigus dabar, dėl to mes dabar nematom bankrotų srauto. Mes nematom bankrotų srauto, bet jos tiesiog naudoja išteklius, kuriuos turi viduje“, – sako V. Petreikis.

Jis įspėja, kad tai sukuria „uždelstą bankrotų bombą“, kuri nusikels į kitus metus.

„Karantinas ir dabartinė situacija, antroji banga, šitą sektorių praktiškai sužlugdė, jo nebėra“, – sako V. Petreikis.

SEL koncertas gruodį gali neįvykti

Kaip argumentą renginių organizatorių atstovas panaudojo ir geriausiai parduodamo Lietuvos atlikėjo pavyzdį.

„Drąsiausias atlikėjas, Egidijus Dragūnas, paskelbė koncertą Kalnų parke – atšaukė. Tai yra geriausiai parduodamas Lietuvių atlikėjas, jis yra pardavęs didžiausią koncertą Žalgirio arenoje. Jis nuėmė Kalnų parką, jis nuims ir gruodžio koncertą dėl artėjančios antros bangos“, – teigė V. Petreikis.

Šiuo metu bilietai į gruodį vyksiantį SEL koncertą Kauno „Žalgirio arenoje“ yra pardavinėjami.

Asociacijos vadovas įspėjo, kad nuotaikos labai prastos.

„Sako, tai perkelsite renginius į kitus metus. Kitais metais aš nesuorganizuosiu dviejų festivalių. Turime užprogramuotą tiksinčią bombą, kuomet nusiris bankroto banga. (…) Nebėra natūralaus pinigų srauto į mūsų sektorių“, – sako V. Petreikis.

Jis paaiškino, kad ir esant dabartiniams apribojimams, kuomet salėje galima sėdėti kas antroje kėdėje, privatiems renginių organizatoriams neįmanoma uždirbti pelno.

„Valstybinis sektorius gali veikti salėje parduodamas 20-30 proc. salės užpildymą, kadangi yra dotuojami ir viskas su tuo tvarkoje. Privatus organizatorius, ta sektoriaus dalis, kuri kuria pridėtinę vertę, jų atsipirkimas yra paprastai 50-60 proc. salės. Tai atsipirkimas, aš nešneku apie pelną. Pagal esamus suvaržymus, mes negalime generuoti didesnio nei 50 proc. srauto“, – kalbėjo V. Petreikis.

Anot jo, didieji pasaulinio lygio atlikėjų koncertai yra nukeliami į 2021 m. rudenį.

Su renginiais, į kuriuos parduodami bilietai, Lietuvoje dirba apie 13 tūkst. žmonių, skaičiavo asociacijos vadovas.

Atskiros paramos nėra

Asociacijos atstovai į Seimo narius kreipėsi dėl subsidijų darbuotojams – šiuo metu paramos programos verslui baigiasi, tačiau renginių sektorius yra išskirtinai nukentėjęs.

„Būtina pagalba ta, kuri skirta darbuotojui. Ne įmonei, o darbuotojui. Būtina pratęsti ir padaryti protingo dydžio tas subsidijas, kad žmonės kažkurį laiką galėtų išgyventi, kol industrija bus visiškai uždaryta“, – kalbėjo RIAV valdybos pirmininko pavaduotoja Diana Bukantaitė.

Anot jos, pagalbos reikėtų iki pavasario, kuomet atsirastų arba vakcina nuo COVID-19, arba ateitų geresni orai. Pagalbą ji siūlė sieti su minimaliu darbo užmokesčio, kadangi žmonėms nebegalės išgyventi.

Tačiau daug užuojautos Seime jie nesulaukė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Kristina Makskvytienė paaiškino, kad pagal dabartinį reglamentavimą tebegalioja subsidijos už prastovas visiems sektoriams.

„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra sudaryta galimybė prastovų subsidijas mokėti ne tik šiemet bet ir kitais metais, kol tęsis ekstremalioji situacija, karantinas ir kol darbdavys bus paskelbęs prastovą. Užimtumo įstatyme taip pat numatytas subsidijos mokėjimas už darbuotojus, kai darbdavys atšaukia jiems prastovą ir darbuotojas grįžta – 6 mėnesius. Bet ši priemonė galioja iki gruodžio 31 dienos“, – paaiškino K. Makskvytienė.

Anot jos, Vyriausybės darbo grupėje buvo sutarta, kad „nėra tikslinga išskirti tik vieną sektorių ir sektoriui nustatyti didesnį subsidijos mokėjimo procentą“. Ji priminė, kad Seime buvo siūlymų mokėti didesnes subsidijas, tačiau projektui nebuvo pritarta.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys pastebėjo, kad Lietuvoje ekonomika jau atsistačiusi „pramonė ir prekyba džiaugiasi“.

„Yra dvi sritys, kur turim didžiausias problemas, kur dirba virš 13 tūkst. žmonių, restoranuose – vėl 10 tūkst. Tai nėra milžiniškos lėšos. Mes Seime ir Vyriausybėje priiminėjam įstatymus ir išmokas mokam pensinio amžiaus žmonėms, tryliktas pensijas ir visus kitus dalykus, lėšų Vyriausybė randa. Tačiau žmonėms, dirbantiems labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, jų lyg nėra. Šioje vietoje galbūt norėtume kreiptis, ir asmeniškai, ir turbūt nuo komiteto raštą parašysim ministrui, kad tas priemones reikia peržiūrėti“, – pyko D. Kreivys.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pripažino, kad metas pereiti nuo horizontalios paramos priemonių prie tikslinių.

„Matome, kad tokie sektoriai kaip turizmas, keleivinis transportas, taip pat ir renginių organizavimas gali susidurti su ilgalaikiais iššūkiais“, – sako J. Rojaka.

Ji pabrėžė, kad priemonės bus orientuojamos dviem greičiais: likvidumo suteikimui nedelsiant, o taip pat inovatyviems sprendimams ar veiklos perorientavimui.

Seimo ekonomikos komitete kilo diskusija, ar priemonių pakanka, ar jas verta skirti įmonėms „zombiams“, kurios galbūt jų prisikels.

Renginių organizatorių atstovai tikino, kad esamos priemonės ne tik per mažos, bet ir apskritai neveikia, jie atsiduso, kad galėtų surengti parodą iš institucijų atsakymų, kuriuose nurodoma, kad pasiūlymai apsvarstyti, tačiau dėl to niekas nepasikeitė.