Baltarusijos autoritarinio režimo prispaustas verslas šiuo metu ieško išeičių ir dairosi į aplinkines valstybes. Šios šalies įmonių susidomėjimas Lietuva yra padidėjęs, pripažįsta agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

„Šiuo metu esame gavę virš 80 užklausų, aktyviai bendraujame su keliasdešimt įmonių ir tas skaičius nuolat kinta. Dominuoja užklausos iš technologijų sektoriaus įmonių, tačiau esama ir kitų sektorių žaidėjų. Kadangi sprendimo priėmimo procesas yra konfidencialus, kalbėti galėsime tik turėdami patvirtintus projektus“, – sako M. Katinas ir apgailestauja, kad atskleisti įmonių pavadinimų negali dėl geopolitinio jautrumo ir darbuotojų saugumo.

Apie Lietuvą svarstančios įmonės agentūrai pateikė informacijos, kad čia perkeltų svarbias kompetencijas, didelę patirtį IT srityje turinčius, aukštos kvalifikacijos specialistus. „Investuok Lietuvoje“ įmonėms teikia informaciją ir pagalbą, reikalingą sprendimams priimti.

„Tai ne tik didintų šalies IT specialistų skaičių, praplėstų programinės įrangos kūrėjų ekosistemą, visa tai sustiprintų Lietuvos IT industriją ir tuo pačiu padidintų šalies potencialą konkuruojant su šalimis lyderėmis pasauliniu lygiu“, – potencialą įžvelgia M. Katinas.

Mantas Katinas

Baltarusijos IT sektorius iš esmės yra gerai vertinamos pasaulyje. Netgi čia veikianti didžiausia regiono žaidimų rinkos bendrovė „Wargaming“, sukūrusi pasaulinį hitą „World of Tanks“, tebesidomi galimybe plėstis ir Lietuvoje, anksčiau skelbė žiniasklaida.

Ieško, kur greita ir paprasta

Kas aktualiausia baltarusių technologijų srities verslininkams?

„Gaunamų užklausų išskirtinis poreikis – greitis ir paprastumas. Todėl išlieka svarbūs migracijos proceso pagreitinimo klausimai, karantinavimosi proceso efektyvumas bei kitų verslo sprendimų priėmimo procese svarbių sudedamųjų dalių tobulinimas: mokestinė aplinka, verslo steigimo procedūros ir kt.“, – paaiškina M. Katinas.

Asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius skaičiuoja, kad Lietuva besidominčios Baltarusijos įmonės galėtų turėti per 1600 darbuotojų, dauguma jų – mažos ir vidutinės.

„Nuo startuolio iki vidutinio dydžio su maždaug 100 darbuotojų, tokios įmonės galėtų būti tos, kurioms mes, kaip šalis, turėtume ką pasiūlyti: biurai, apgyvendinimas, rinka, bendradarbiavimo galimybės“, – vertina P. Jakutavičius.

Jis šiemetinę situacija vadina beprecedente – jei anksčiau Lietuva domėdavosi pavieniai verslininkai ar netgi specialistai, dabar susidomėjimą išaugino praėję Baltarusijos prezidento rinkimai.

Kompiuteris
Foto: Organizacijos nuotr.

„Yra veiksniai, kurie veikia tiesiogiai verslą – pavyzdžiui, jeigu trikdomas interneto ryšys, uždedami ribojimai dėl duomenų ir panašiai, tuomet įmonėms, kurios kuria produktus ar teikia paslaugas tarptautinei rinkai, tampa sunku vykdyti savo veiklą. Yra ir individualūs, emociniai bei vertybiniai veiksniai: nusivylimas valdžia, laisvės siekimas, netikrumas dėl savo saugumo“, – priežastis aiškina P. Jakutavičius.

Ką gali pasiūlyti Lietuva?

Geopolitinis stabilumas ir saugumas, prieiga prie ES rinkos, didesnis klientų pasitikėjimas įmone, kuri įsisteigusi ES šalyje – tai kelios priežastys, kuo Baltarusijos verslui galėtų būti patraukli Lietuva. Tačiau tą gali pasiūlyti ne ji viena.

„Pagrindinės konkuruojančios šalys: Lenkija, Latvija, Ukraina. Pastaroji, konkuruoja žemesniais kaštais, bet turi rimtų trūkumų verslo aplinkos srityse. Lenkija ir Latvija turi labai panašias sąlygas į mūsiškes, todėl, greičiausiai, Baltarusijos įmonių apsisprendimą nulems „minkštieji“ faktoriai: miestų patogumas gyvenimui, sklandūs migravimo ir integravimo procesai, investicijų pritraukimo agentūrų veikla“, – paaiškina M. Katinas.

Invest Lithuania

Dauguma baltarusių įmonių siekia, kad jų darbuotojai gerai jaustųsi naujoje vietoje, tad labai svarbūs įvairūs socialiniai aspektai, tokie kaip palankus visuomenės požiūris, socialinė infrastruktūra, galimybė gauti paslaugas rusų ar anglų kalbomis, vesti vaikus į ugdymo įstaigas, kur ugdymas ir mokslas vyktų rusų, baltarusių ar anglų kalbomis, vardija M. Katinas.

„Galima paminėti ir gausią Baltarusių diasporą Lietuvoje, tai trečia pagal dydį tautinė mažuma. Taip pat pozityviai atrodo e-valdžios, savivaldybės paslaugų prieinamumas nuotoliniu būdu ir įvairiomis kalbomis. Geras susisiekimas su Minsku – tiesioginis skrydis į Vilnių trunka 35 min, apie 2,5 valandos trunka susisiekimas traukiniu, automobiliu, autobusu“, – paaiškina „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Beda pirštu į migracijos taisykles

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius pagrindine kliūtimi baltarusių verslininkams įvardija imigracijos tvarką.

„Keliantis į Lietuvą yra daug niuansų būtent dėl to, kaip veikia Migracijos tarnyba. Dėl to kyla problemų visiems žmonėms, norintiems persikelti iš ne Europos Sąjungos ir dirbti ar verstis verslu Lietuvoje. Nuo Minsko iki Vilniaus tik 150 kilometrų, tačiau biurokratiniai saugikliai, tam tikrais atvejais virstantys sunkiai pramušamomis sienomis, šį nedidelį atstumą gali padaryti ilgu ir skausmingu relokacijos procesu“, – sako G. Tarasevičius.

Gediminas Tarasevičius
Foto: Gediminas Tarasevičius

Pasak jo, imigruojantiems IT srities specialistams, taikomi pertekliniai reikalavimai, apsunkinantys tokių specialistų įdarbinimą, o tam tikrų specializacijų specialistams, kurių reikia žaidimų industrijoje, kvalifikacijos atitikimas šiems reikalavimams tampa dar sudėtingesnis.

„Net ir Lietuvoje tam tikrų industrijai reikalingų specialistų su patirtimi ir atitinkamu išsilavinimu rasti yra sunku dėl paprastos priežasties, kad tokie specialistai ilgą laiką nebuvo ruošiami nei universitetuose, nei kolegijose. Nemaža dalis į industriją ateina ir joje dirba su išsilavinimu kitose srityse ir persikvalifikuoja bei įgūdžius įgauna jau dirbdami. Patyrusiam specialistui iš trečiosios šalies be išsilavinimo pradėti dirbti Lietuvoje yra ganėtinai sunku, tam tikrais atvejais net neįmanoma, o net ir turint išsilavinimą – lauks šio išsilavinimo pripažinimo tinkamu procesas“, – teigia G. Tarasevičius.

Jis mano, kad griežtos imigracijos taisyklės gali nubraukti privalumus, kuriuos gali pasiūlyti Lietuva Baltarusijos investuotojams.

„Nors ir turime veikiančią startuolio vizos sistemą („Startup Visa“), kurios pirminis tikslas ir buvo paspartinti verslo perkėlimo ar įkūrimo procesus, tačiau ji nėra efektyvi būtent dėl to, kad verslui persikėlus, jis paleidžiamas į tankias Migracijos tarnybos biurokratines džiungles, kuriose neretai sutiksi ne itin geranoriškai nusiteikusį valstybės tarnautoją, galintį įstumti į nesibaigiantį popierių, raštų, pažymų rinkimo ir nešiojimo maratoną. Situacijai tikrai nepadeda ir COVID-19, tačiau kartu ir labai keista, kad nei Migracijos tarnyba, nei pandemija, nesutrukdė transporto sektoriui darbinti žemos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečius bei užtikrinti jų laisvą judėjimą ES. Atrodo, kad Lietuvoje egzistuoja dvigubi standartai ir mūsų sektorius gavo ne gerąjį tų standartų rinkinį“, – sako G. Tarasevičius.

Foto: Shutterstock

Tai galėtų itin aktualu būti stambesnės Baltarusių IT įmonėms, kad ir tokioms kaip „Wargaming“, kurios atstovai ne per seniausiai lankėsi Lietuvoje.

Su e. sąskaitomis problema iki galo neišspręsta

„Infobalt“ atstovas pastebi ir daugiau kliūčių – netgi inicijuotas kaupiamųjų sąskaitų atidarymas e. pinigų įstaigose, nors įgyvendintas, tačiau ne iki galo. Liko prievolė pirmąjį pavedimą atlikti iš kitoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos.

„Leidžiama pirmą mokėjimą priimti tik iš kredito įstaigos, nenumatant galimybės jį priimti iš elektroninių pinigų įstaigos. O steigiamų bendrovių atveju, šis reikalavimas yra apskritai neįgyvendinamas. Pavyzdžiui, kai klientas bando atsidaryti apskritai pirmąją savo sąskaitą“, – pastebi P. Jakutavičius.

Jis pasigenda sisteminio instrumento, kuris leistų efektyviai perkelti visą įmonę iš trečiųjų šalių į Lietuvą. Dar viena problema – kai reikia perkelti individualius specialistus.

„ IT specialistams galioja vienoks režimas, nes jie – trūkstamų profesijų sąraše. Tačiau įmonėje yra ir kiti darbuotojai: direktorius, padalinių vadovai, rinkodaros žmonės. Jiems jau galioja visai kitokios, kur kas sudėtingesnės atvykimo ir įsidarbinimo procedūros. Kol kas nematau, kad čia kažkur judėtume teisinga linkme“, – sako P. Jakutavičius.

Pasak jo, atskirais talentai, priešingai nei įmonėmis, Lietuvoje pernelyg nesirūpinama.

„Paprasčiau turbūt jiems būtų pasinaudoti humanitariniu koridoriumi, nei bandyti važiuoti čia ir dirbti pagal profesiją, prisijungti prie kažkurios iš Lietuvoje veikiančių įmonių. Taip, yra kažkiek supaprastintos procedūros, bet tikrai ne tiek, kad čia veikiančioms IT įmonėms būtų patogu samdyti trečiųjų šalių IT specialistus“, – sako P. Jakutavičius.

Jis siūlytų specialistams, kuriems mokamas tris kartus didesnis nei vidutinis darbo atlygis apskritai nustatyti 5 dienų trukmės leidimo išdavimo procedūrą.

„Jei įmonė sutinka mokėti didesnį atlyginimą nei 1,5 VDU, nebeturėtų niekas kitas spręsti, ar tai tinkamas specialistas ar ne, įmonė žino geriau, ypač kai aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta“, – mano P. Jakutavičius.

Rengia pakeitimus

„Investuok Lietuvoje“ vadovas patikina, kad su institucijomis dirbama tobulinant specializuotą individualizuotą sprendimą greitam ir efektyviam investavimo procesui įmonėms iš Baltarusijos.

„Svarstoma atsisakyti perteklinių dokumentų, supaprastinti vizų išdavimo taisykles bei darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus. Svarbu nepamiršti ir relokavimosi bei integracinių klausimų, ypatingai tais atvejais, kai svarstoma persikelti kartu su šeimomis“, – sako M. Katinas.