„Rizikos, aišku, visada egzistuoja, ir mes visi tikimės geresnių išeičių. Bet realybėje matome, kad antroji (COVID-19 – ELTA) banga galimai jau atėjo ir auga, ir tų rizikų, aišku, yra. Labai nesinorėtų, jeigu pati (Paramos verslui fondo – ELTA) struktūra pakistų ir jis būtų transformuojamas iš fondo į kokį mažmeninį banką ar dar ką nors. Nes iš tikrųjų šitos priemonės reikia, pramonininkai visada pasisakė už tokią priemonę“, – Eltai sakė jis.
Anot LPK prezidento, Lietuva, steigdama Paramos verslui fondą, turėjo galimybę pasinaudoti didžiųjų ES centrinių bankų patirtimi, visgi teigė, kad tikisi, jog šiuo fondu prireiks pasinaudoti kuo mažiau įmonių.
„Didžiosiose šalyse, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, tokie fondai kritiniams atvejams egzistuoja ir, aišku, jie jau turi ilgesnę patirtį. Todėl džiaugiamės fondo atsiradimu ir kad turėjome galimybę akumuliuoti didžiąją patirtį iš visų kitų šalių centrinių bankų, kurie jau steigė tokius fondus prieš porą dešimtmečių, atsirandant euro zonai. Tad tikimės, kad tai bus sėkmingas fondas, ir tikimės, kad besinaudojančių juo bus kuo įmanoma mažiau. Visgi jau girdime, kad 20 įmonių stovi eilėje, tad tikimės, kad po suteiktų investicijų toms įmonėms dalis fondo dar liks, ir jis plėsis, vystysis toliau. O kažkada ateityje mes sukursime tikrą obligacijų rinką ir tokiu būdu lietuviškas įmones paleisime į platesnius vandenis“, – sakė jis.
V. Janulevičius taip pat teigė, kad, nors įsteigti Paramos verslui fondą buvo planuojama anksčiau, būtent šiuo metu didėjant rizikoms, jis tampa itin aktualus Lietuvos įmonėms.
„Aišku, mes tikėjomės, kad jis (fondas – ELTA) bus įsteigtas liepą-rugpjūtį, vėliau rugsėjį, galiausiai (jis įsteigtas – ELTA) spalį. Visgi dabar galimai ir didėja rizikos (įmonėms – ELTA), nes mes matome nuoseklų gamybos apimčių mažėjimą. Iš vienos pusės, gamybos apimtys auga su naujais klientais, kurie pereina iš trečiųjų šalių, turiu omenyje Azijos šalis. Tos gamybos grandinės iš tikrųjų trumpėja. Matome ne vieną dešimtį, gal jau net ir 30 įmonių, kurios gauna daugiau užsakymų, kadangi anksčiau jų partnerės ES, toje pačioje Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, kurios gamindavo produkciją Kinijoje, grįžta čia, į Lietuvą.
Bet iš kitos pusės, žiūrėdami į priekį, mes matome nuoseklų gamybinių apimčių mažėjimą, nes keičiasi vartotojų lūkesčiai, mažėja atsargų sandėliuose. Mes matome, kad pirmąjį ketvirtį bus 8 ar 9 proc. mažiau apimčių, kurios buvo planuojamos iki šiol. Tad susidaro tokios tarsi žirklės: iš vienos pusės, auga naujų klientų skaičius iš ES, iš kitos pusės, gamybinės apimtys mažėja. Tos įmonės, kuriose (gamybinės apimtys – ELTA) mažėja, yra potencialios galimos fondo naudos ar pagalbos turėtojos“, – teigė V. Janulevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad antradienį startuojantis 1 mlrd. eurų dydžio Paramos verslui fondas turėtų apsaugoti ekonomiką nuo sniego gniūžtės efekto.
Valstybė į fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas (VIK) ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Planuojama, kad fondo dydis sieks iki 1 mlrd. eurų.
Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigė, kad į fondą jau kreipėsi apie 20 įmonių. Anot D. Vilčinsko, tarp jų – gamybinės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo paslaugų įmonės.
Jis pabrėžė, kad fondas proaktyviai nesikiš į įmonių, kurioms bus suteiktas finansavimas, valdymą.
Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių padarinių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.
Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.
