Paskolos nuo 0,3 mln. iki 2 mln. eurų, skolos vertybiniai popieriai nuo 1 mln. eurų, akcijos ir mišrios priemonės – tokiomis priemonėmis nuo COVID-19 nukentėjusias dideles ir vidutines įmones, veikiančias ne trumpiau nei 2 metus, vilioja naujas valstybės įsteigtas Paramos verslui fondas.

Fondą valdo įsteigta nauja agentūra UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA). Jos generalinis direktorius Dainius Vilčinskas paaiškina, kad naujas fondas investuos arba skolins stambiam ir vidutiniam verslui, kuris susidūrė su sunkumais.

„Lietuvos ekonomika tikrai laikosi labai gerai, bet yra sektorių, kurie patiria sunkumų ir su visa eile įmonių mes jau šiuo metu bendraujame“, patikina D. Vilčinskas.

Anot jo, kreiptis į fondą gali įmonės, kurios finansų rinkose nebeturi alternatyvų. Pvz., neskolina bankai, ar neinvestuoja į kapitalą kiti investuotojai.

„Fondas turės keletą labai svarbių tikslų: užtikrinti finansinį stabilumą tų įmonių, į kurias mes investuosime, prisidėti prie išsaugojimo Lietuvai svarbių ekonominių sektorių, išsaugojimo tų įmonių, kurios teikia svarbią paslaugą ar yra svarbus Lietuvai darbdavys, ar plėtojo svarbią technologiją, prisidėjo prie svarbaus sektoriaus“, kalba D. Vilčinskas.

D. Vilčinskas paaiškina, kad didelių įmonių griūtis galėtų lemti reikšmingas neigiamas pasekmes: darbo vietų netekimus, ar kažkokio sektoriaus susitraukimą.

Jis mini, kad fondas prisidės ir prie šalies kapitalo rinkos plėtojimo, kadangi Lietuvoje įmonėms finansavimo alternatyvos ribotos ir tai sukuria papildomų sunkumų verslui.

Raminta Stanaitytė-Česnulienė, Dainius Vilčinskas, Vilius Šapoka, Vitas Vasiliauskas, Rimantas Sinkevičius

„Tikimės išjudinti šį sektorių ir populiarinti. (…) Tikimės pritraukti papildomus investuotojus, kurie investuos kartu su valstybe į fondą, ir padarys lėšas prieinamas įmonėms“, teigia D. Vilčinskas.

Jis patikina, kad valstybė iš tokių investicijų turės uždirbti: „Sieksime teigiamos investicinės grąžos“.

Šiuo metu investuojama lėšų suma siekia 100 mln. eurų, antrame etape bendrovė ketina platinti obligacijas iki 400 mln. eurų sumai, jos bus apsaugotos su valstybės garantija. Trečiame etape dar 500 mln. eurų sumą tikimasi pritraukti iš kitų investuotojų, daugiausia institucinių.

„Pareiškėjams keliami reikalavimai ir lūkesčiai didžiąja dalimi priklausys nuo to, per kokią priemonę ar instrumentą mes investuosime“, kalba D. Vilčinskas.

Dainius Vilčinskas

Jis patikina, kad prioritetas bus skiriamas skolos vertybiniams popieriams, paskoloms ir obligacijoms, retais atvejais būtų svarstoma dėl įnašų į akcinį kapitalą, tačiau valstybė esą niekuomet neketins būti dideliu akcininku.

„Mes visada būsim tas mažesnis akcininkas ir nėra intensijos perimti įmonės valdymą iš akcininkų, į kurių įmones fondas investuos“, kalbėjo D.Vilčinskas ir patikino, kad į valdymą kišamasi nebus.

Apie 20 įmonių šiuo metu jau domisi fondo investicijų galimybėmis.

„Sektoriai:kelionės, turizmas, iš agentūrų tarpo, iš viešbučių. Tačiau yra ir gamybinių įmonių, kurios dirba su eksportu, ir kurių rinkos šiuo metu patiria iššūkių, taip pat yra prekybinių įmonių, didmeninių, mažmeninių“, tikina D.Vilčinskas.

Anot jo, jei įmonės buvo sėkmingos iki viruso sukeltos situacijos, bus vertinamos sėkmės perspektyvos po ekonomikos atsigavimo.

Šapoka: maratono metu ir profesionalai išsikvepia

Finansų ministras Vilius Šapoka, paaiškino, kad naujas fondas yra viena iš ilgalaikių priemonių COVID-19 pasekmėms mažinti, kadangi pavasarį priemonės daugiausia buvo trumpalaikės, skirtas greitai reaguoti į situaciją, o dabar „išsikvepia“ ir kai kurios stambios įmonės.

„Pagrindinė prielaida buvo ta, kad tai nebus sprintas, tai ne planas išgyventi mėnesį ar du. Tai ne sprintas, o maratonas. Ši prielaida leido orientuotis ne tik į trumpalaikius tikslus, bet iškart galvoti ir apie ateitį. (…) Vėliau ar anksčiau šito maratono metu, gliukozės pritrūks ne tik smulkiam ir vidutiniam verslui, bet ir stambiam“, sako V. Šapoka

Anot jo, tikslas yra suteikti pagalbą, ir laiku pasitraukti.

Vilius Šapoka

„Tai nėra įrankis įnešti daugiau planinės ekonomikos“, sakė V.Šapoka.

Ministras akcentavo, kad Lietuvos ekonomikos rezultatai yra vieni geriausių ES dėl pavasarį patvirtintų priemonių, gerų rezultatų jis tikėjosi iš fondo veiklos.

„Neturėkim iliuzijų, kad toje didelėje keptuvėje su daug blynų nebus blynų, kurie prisvils. Verslas yra verslas, bankrotas yra normalus verslo ciklo etapas. Būna, kad nepasiteisina verslo modeliai, ar nesugebama prisitaikyti ar persiorientuoti“, teigė ministras.

Pasak jo, valstybė remdama stambias ir vidutines įmones padės išsaugoti nukentėjusius ekonominius sektorius ir išvengti „sniego gniūžtės efekto“, kuris galėtų kilti jei strategiškai svarbi įmonė pasitrauktų iš rinkos ir sukeltų neigiamą grandininę reakciją.

Ekonomikos ir investicijų ministras Rimantas Sinkevičius atidarymo renginyje palinkėjo, kad prisvilusių blynų būtų kuo mažiau.

O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad su fondo įsteigimu plečiama kapitalo rinka Lietuvoje.

„Kalbam ir apie kapitalo instrumentus, apie hibridinius instrumentus ir aš žiūriu į šį projektą kaip į dar vieną papildomą galimybę, ir kaip į rinkos sąlygomis veikiantį instrumentą“, teigė V. Vasiliauskas.

Anksčiau skelbta, kad šis fondas, į kurį valstybė įneš 100 mln. eurų ir suteiks 400 mln. eurų garantijų, galėtų pradėti veikti birželį.

Valdys nauja agentūra – VIVA

Nauja įmonių likvidumo palaikymo priemonė, pavadinta „Pagalbos verslui fondas“, pavesta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

VIVA steigiamas Pagalbos verslui fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės, rašoma Vyriausybės dokumentuose.

„Fondas investuos į Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką jų komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius, taip pat įmonėms būtų teikiamos paskolos.

Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebūtų galimybių įmonėms pritraukti reikiamų lėšų iš rinkos kitokiais būdais“, – teigiama Finansų ministerijos rašte.

Rizikos pasidalinimo sutartys bus pasirašytos su privačiais investuotojais, atrinktais skaidraus, atviro ir nediskriminacinio kvietimo būdu.

Pačios VIVA valdymą sudarys stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas, įstaigos kapitalas sieks bent 1 milijoną eurų.

Skelbta, jog fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija, o jos komanditorė bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi bendrovė „Valstybės investicinis kapitalas“.

Europos Komisija (EK) gegužę pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leidžia į nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusias vidutines ir dideles įmones investuoti iki 1 milijardo. eurų.

Pagal šią schemą valstybė investuoja 100 milijonų eurų, taip pat garantuos 400 milijonų eurų vertės obligacijų, kurios būtų išleistos lėšoms į fondą surinkti. Dar 500 mln. eurų planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.