Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė „Delfi“ sakė, kad šias papildomas lėšas svarbu nukreipti į sritis, kurios būtų orientuotos į ateitį bei padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.

Europos Komisijos Lietuvoje atstovas Arnoldas Pranckevičius nurodė, kad Lietuva savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą turi pateikti iki spalio 15 dienos, o jis bus vertinamas pagal tris kriterijus.

„Pirma, kiek jis atspindi Komisijos valstybei skirtas rekomendacijas 2019 ir 2020 metais. Antras kriterijus – kiek tos investicijos atspindi bendrus ES klimato ir skaitmenizacijos tikslus – žaliąjį kursą ir skaitmeninę darbotvarkę.

Kaip žinia, 37 proc. atsigavimo fondo turi būti skirta žalio kurso tikslams įgyvendinti, 20 proc. – skaitmenizacijai.

Trečias kriterijus – kiek investicijos užtikrina teisingą perėjimą, kiek jos nukreiptos į socialinę sritį, atskirties mažinimą ir darbo vietų kūrimą, kiek jos padeda žmonėms, kurie yra didžiausioje skurdo rizikos zonoje, gauna mažiausias pajamas“, – aiškino jis.

Arnoldas Pranckevičius

Kaip apskaičiuoja lėšas

Skaičiuojama, kad pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) Lietuvai yra numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų.

A. Pranckevičius priminė, kad RFF raktas sutartas liepą Europos Vadovų Taryboje ir didžiąja dalimi (70 proc.) remiasi Komisijos pasiūlymu.

„Apskaičiuojant 70 proc. sumos yra atsižvelgiama į: populiacijos dydį (2019 metais); atvirkštinį, BVP vienam gyventojui, palyginus su ES vidurkiu, dydį (2019) (kuo mažesnis BVP, tuo didesnė išmoka); vidutinį nedarbo lygį per 2015–2019 metus palyginti su ES vidurkiu.

Antram ir trečiam veiksniui yra numatyti tam tikri apribojimai, kad išsiskiriančios šalys negautų neproporcingai mažai arba daug. Pagal šį komponentą Lietuvai tenka 1,952 mlrd. eurų 2018 metų kainomis. Jie turi būti paskirti (nebūtinai išleisti) per 2021–2022 metus.

Likę 30 proc. bus paskirstyti pagal tą pačią formulę, tik 2015–2019 metų nedarbo kriterijus lygiomis proporcijomis bus pakeičiamas per 2020 metus užfiksuotu realiojo BVP nuosmukiu bei 2020–2021 metų laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuosmukiu.

Galutinė suma paaiškės 2022 metų viduryje, ir ji turės būti paskirta (nebūtinai išleista) iki 2023 metų pabaigos“, – sakė EK atstovas.

Kadangi dalis „Kitos kartos ES“ fondo, kuriame yra ir RFF, finansuojama EK skolinantis rinkose, Lietuvai liks ne visi 2,4 mlrd. eurų. Remiantis Europos centrinio banko (ECB) skaičiavimais, atėmus numatomas grąžinamas sumas, šaliai turėtų likti beveik 4 proc. 2019 metų BVP, t. y. beveik 2 mlrd. eurų.

Kaip žinia, skola bus grąžinama per būsimus ES biudžetus iki 2058 metų. ECB duomenimis, santykinai daugiau už Lietuvą gaus tik Latvija, Slovakija, Portugalija ir Graikija.

2019 metų BVP proc.
Foto: Europos centrinis bankas

Apie tai, kad lėšos iš Atsigavimo fondo Lietuvai yra kaip „aklai vištai grūdas“ feisbuke prieš kurį laiką pastebėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomikas Žygimantas Mauricas.

„Lietuva yra viena mažiausiai nukentėjusių šalių nuo Covid-19 krizės, tačiau „atsigavimui“ po krizės gaus kone daugiausiai lėšų (4 proc. BVP) iš Atsigavimo fondo. Lietuvai pasisekė, nes net 70 proc. fondo lėšų bus paskirstyta remiantis iki Covid-19 krizės buvusiais ekonominiais rodikliais (BVP vienam gyventojui ir nedarbo lygiu) ir tik 30 proc. – remiantis Covid-19 krizės padariniais (t. y. BVP nuosmukiu 2020–2021 metais)“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Kaip panaudoti

Ž. Mauricas dar pastebėjo, jog didžioji dalis fondo lėšų bus panaudota tik 2022–2024 metais t. y. tuomet, kai krizė, tikėtina, jau bus seniai pasibaigusi.

„Tad Lietuva šias lėšas turėtų interpretuoti ne kaip ekonomikos atsigavimo, o kaip ekonomikos transformacijos, kuri leistų ne tik formaliai (Jungtinės Tautos Lietuvą dar 2017 metais priskyrė Šiaurės Europos šalių regionui), bet ir realiai įstoti į Šiaurės Europos šalių lygą“, – sakė jis.

Tai, kad fondo lėšos yra istorinė galimybė ir neeilinis šansas Lietuvai sakė ir A. Pranckevičius.

„Visi Europoje ruošėmės daug didesniam ekonomikos šokui. Atsigavimo fondo tikslas yra išvengti netolygaus atsigavimo, todėl turime rodyti solidarumą, kad niekas nebūtų paliktas užribyje, o Lietuvai tai yra galimybė ne tik atsigauti, bet ir investuoti į ateities ekonomikos potencialą. Į tai apie ką esame daug metų kalbėję, tačiau mažai darę namų darbų, mažai investavę“, – sakė jis.

Lietuvos banko ekonomistės L. Mociūnaitės teigimu, ES skiriamos lėšos pandemijos poveikiui sušvelninti suteikia galimybę šalims kurti tvarią ir konkurencingą ekonomiką. Ji svarstė, kad dėmesio reikia skirti klimato kaitos, skaitmenizacijos ir žmogiškojo kapitalo sritims.

„Žaliųjų technologijų kūrimas ir vystymas padėtų Lietuvai kopti vertės grandine į viršų, o gyventojų pajamos prie Vakarų Europos vidurkio artėtų sparčiau. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos panaudojimo plėtra ar alternatyvių transporto rūšių infrastruktūros vystymas ne tik padėtų spręsti klimato kaitos problemas, tačiau prisidėtų ir prie ekonomikos modernizavimo.

Siekiant neprarasti ir didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei užtikrinti našumo augimą, taip pat svarbu investuoti į skaitmenizaciją. Tai dar vienas iš tikslų, kuriuos ES kelia kaip prioritetinius. Augant nuotoliniam darbui, verslams keliantis į elektroninę erdvę reikalingos investicijos tiek į verslo procesų skaitmenizaciją, tiek, pavyzdžiui, į švietimo sistemos pritaikymą nuotoliniam mokymui.

Visgi siekiant padidinti skaitmenizaciją ir bendrai Lietuvos ekonomikos produktyvumą, investicijų į technologijas nepakanka – žmonių įgūdžiai ir žinios yra lemiamas veiksnys. Tik auganti kompetencija leis sėkmingai pasinaudoti atsirandančiomis techninėmis galimybėmis, tad investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti viena prioritetinių sričių.

Rengiant valstybės investicinius planus, itin svarbu užtikrinti, kad projektai būtų atrenkami tinkamai įvertinus jų kaštus ir naudingumą, orientuojantis pirmiausia į tas sritis, už kurias valstybė tiesiogiai yra atsakinga, pavyzdžiui, švietimas, viešasis transportas ir pan.“, – dėstė L. Mociūnaitė.

Laura Mociūnaitė

Savo ruožtu Ž. Mauricas pabrėžė, kad valstybei nereiktų imtis tokios veiklos, kurios gali imtis privatus sektorius.

„Nes tai padidintų korupcijos galimybę, iškreiptų rinką. Turiu tokį negražų posakį: jei valstybė pradeda daryti verslą, tai verslas pradeda daryti valstybę. Taip būna, atsiranda landos korupcijai, pinigų iššvaistymui, tokių investicijų tikslingumas yra abejotinas.

Reiktų investuoti į infrastruktūrą, kuri padėtų padidinti kapitalą Lietuvoje, arba pritraukti investicijų, arba padidintų žmogiškojo kapitalo kokybę ir kiekybę.

Taigi, prioritetas būtų švietimui ir infrastruktūrai laisvosiose ekonomikos zonose, parkuose. Turėtų būti tokios netiesioginės subsidijos verslui, tada pasiekiama didžiausia pridėtinė vertė, auga visa ekonomika, daugiau mokesčių sumokama, gali kitus sektorius finansuoti, pavyzdžiui, sveikatos apsaugą ir pan.“ – siūlė ekonomistas.

2019 metų BVP proc.
Foto: Europos centrinis bankas

Bus kitaip nei anksčiau

A. Pranckevičius dar papasakojo, kuo Atsigavimo fondo lėšų skirstymas bus kitoks nei tradicinės daugiametės finansinės perspektyvos.

„Šį kartą valstybės turės visų pirma pateikti planą Komisijai. Pirmas terminas yra spalio 15 diena. Vyks derybos tarp valstybių narių ir Komisijos. Iki balandžio 30 dienos bus pateikti galutiniai nacionaliniai planai.

Investicijos bus susietos su konkrečiais projektais, konkrečiais darbais ir tikslais. Komisija investicijas į valstybę nukreips tik tuo atveju, jei matys, kad projektai yra gyvybingi, veikia, neša reikiamus rezultatus.

Principas yra kitoks nei anksčiau. Yra didelis kontrolės mechanizmas ir dar didelis atskaitomumo bei skaidrumo aspektas. Priminsiu, kad šis fondas yra pirmą kartą skolinamas iš tarptautinių rinkų Komisijos vardu. Mes visi, ES piliečiai, turėsime grąžinti tas lėšas iki 2058 metų“, – sakė jis.

EK atstovas svarstė, kad Atsigavimo fondo lėšomis gali būti finansuojama ir dalis Finansų ministerijoje rengiamo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektų.

„Pastebėsiu, kad DNR planas pradėtas rengti dar prieš tai, kai Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES Atsigavimo fondo ir gerokai prieš tai, kai valstybės narės dėl jo sutarė, – sakė A. Pranckevičius. –Tačiau, taip, turbūt Vyriausybė planuoja dalį DNR plano įgyvendinti per Atsigavimo fondą, bet tai jos pačios apsisprendimas.“

Ursula von der Leyen
Foto: Imago / Scanpix

Pašnekovas dar priminė, jog nacionaliniame plane bus svarbu išlaikyti proporcijas – 37 proc. klimato kaitai, 20 proc. skaitmenizacijai.

„Svarbi investicijų sąlyga dėl struktūrinių reformų. Visa tai turės atsispindėti plane, o kokie projektai jame bus, tai bus jų apsisprendimas. Ar tai bus DNR plano projektai, ar brandūs projektai, kuriuos buvo planuojama įgyvendinti anksčiau, ar tai bus nauji projektai, kurie yra parengti, turint omeny ateities ekonomikos „megatrendus“, perspektyvas“, – „Delfi“ sakė jis.