Kaip A. Izgorodinas nurodo Eltai pateiktame komentare, Eurostato ir Europos centrinio banko pateikti duomenys rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma padidėjo iki 24,6 proc.
Anot jo, rekordinę reikšmę pasiekė ir ketvirtinis namų ūkių taupymo normos pokytis: palyginti su pirmu ketvirčiu, sezoniškai išlyginta euro zonos gyventojų taupymo norma padidėjo 8 proc. punktais.
„Vadinasi, šiuo metu euro zonos gyventojai taupymui atideda daugiau pinigų nei per pasaulio finansų krizės įkarštį, kai euro zonos vartotojų taupymo norma buvo pakilusi iki 14,16 proc. lygio. Negana to, antrąjį metų ketvirtį euro zonos vartotojai taupyti buvo linkę dukart labiau nei prieš COVID–19 pandemijos pradžią: 2019 metų ketvirtą ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma siekė 12,4 proc., o antrąjį 2020 metų ketvirtį – 24,6 proc.“, – komentare Eltai nurodo A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, viena vertus, tai yra neigiama naujiena euro zonos ekonomikai, nes kuo didesnis gyventojų noras taupyti, tuo mažiau jie linkę išleisti vartojimui. Kita vertus, pasak ekonomisto, statistikai darė įtaką ir paskelbtas karantinas.
„Eurostato skaičiai rodo, kad, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, euro zonos gyventojų išlaidos vartojimui nukrito net 12,6 proc., kas ir turėjo esminės įtakos tam, kad namų ūkių taupymo norma euro zonoje taip sparčiai išaugo. Tačiau šį nuosmukį iš esmės galima paaiškinti karantino režimo įvedimu: euro zonos vartotojų vartojimo išlaidos nukrito todėl, kad buvo įvestas karantino režimas ir dėl uždarytų parduotuvių bei prekybos centrų gyventojai tiesiog neturėjo kur išleisti savo santaupų“, – sako ekonomistas.
Tiesa, pasak A. Izgorodino, galima pripažinti, kad įtakos euro zonos namų ūkių taupymo normos prieaugiui turėjo ir išaugęs nerimas tarp euro zonos vartotojų. Tai atspindi euro zonos gyventojų indėlių bankuose dinamika.
„Europos centrinio banko duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį labai paspartėjo euro zonos gyventojų indėlių bankuose augimo tempas: pirmą šių metų ketvirtį per metus (palyginti su 2019 metų pirmu ketvirčiu) euro zonos gyventojų bankų indėliai padidėjo 5,16 proc., o antrą ketvirtį – jau 6,2 proc. Ši tendencija tęsiasi ir šiuo metu: naujausi Europos centrinio banko skaičiai rodo, kad liepą ir rugpjūtį euro zonos gyventojų bankų indėliai išaugo atitinkamai 6,6 ir 6,4 proc.
Anot ekonomisto, rugpjūtį euro zonos gyventojų indėliai bankuose augo panašiu tempu kaip ir per pasaulio finansų krizę – kas rodo didesnį nei įprastai nerimą tarp euro zonos vartotojų, o šis nerimas skatina gyventojus labiau orientuotis į taupymą ir riboti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo išlaidas.
A. Izgorodino teigimu, 2021 metais dėl sumažėjusio nerimo tarp euro zonos gyventojų ir laisvesnio gyvenimo režimo euro zonos vartotojų taupymo norma stipriai nukris, kas paskatins spartų vartojimo atsigavimą euro zonoje.
