Kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko vizito į Lietuvą, kartu jis atsivežė ir 37 įmonių atstovus. Jie ieškojo partnerių, kurie padėtų pakeisti Kinijos gamintojus, pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Lietuviai gali pasiūlyti pigesnę darbo jėgą nei prancūzai ar vokiečiai, tačiau konkuruoja su kaimynėmis, taip pat – Bulgarija, Rumunija.

Lietuvos gamintojai pastebi, kad nukritusius pardavimus atsveria ateinantys nauji klientai ir ne vien kaina yra argumentas.

„Darome prielaidą, kad iš visų per pastaruosius dvejus metus atėjusių naujų „Utenos trikotažo“ klientų bent 30 proc. savo gamybą kažkuriuo metu vykdė Azijos fabrikuose. Galima sakyti, kad susigrąžiname prieš daugiau nei dešimtmetį į Aziją gamybą perkėlusius savo klientus“, – vertina „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas.

Net ir tuomet, kai Europoje ir JAV visko perkama mažiau, gamyklos Lietuvoje jau pranoko pernykštes gamybos apimtis, o toliau, tikimasi, bus tik dar geriau, vertina „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, būtent užsakymai, kurie anksčiau tekdavo Kinijai, dabar pasitarnauja Lietuvai.

Aleksandras Izgorodinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Turime tinkamą ekonomikos struktūrą, dėl to visame mūsų regione bus gana didelis vadinamasis atšokimas. Ruoštis reikia ne tik pramonei, bet visiems. Manau, kad darbų netrūks niekam“, – sako A. Izgorodinas.

Pasaulis krenta, o mes kylame – kaip tai įmanoma

Gamyklos rugsėjį panaudojo 73,3 procentus turimų pajėgumų. Nors tai nesiekia prieš koronaviruso pandemiją buvusio lygmens ties maždaug 77 proc., šis rodiklis yra gerokai pakilęs nuo gegužės, kai buvo nukritęs iki 68 procentų.

Tačiau A. Izgorodinas vertina, kad pramonė Lietuvoje jau yra atsigavusi, nes šiemet per 8 mėnesius Lietuvos gamintojai jau pagamino 0,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį – prie to daugiausia prisidėjo gamybos perkėlimas iš Azijos.

„Gali skambėti nelogiškai ir keistai, bet mums gamybos nuosmukis Europoje tam tikra prasme yra labai naudingas. Pasaulio mastu vartojimas išlieka labai silpnas, jis krenta Kinijoje, o JAV atsigauna minimaliais tempais. ES gamintojai, kurie priklausomi nuo eksporto, turi kovoti dėl liekančių užsakymų ir jie mažinasi kainas. Tada atsigręžia į Lietuvą, kur ieško kontraktinės gamybos galimybių“, – paaiškina ekonomistas.

Foto: Sipa / Scanpix

Nepaisant kylančių atlyginimų, Lietuvoje pagaminti tą patį produktą tebėra gerokai pigiau, palyginti su Vokietija ar Prancūzija, – čia gamybos sąnaudos mažesnės.

„Tai vyksta – yra kontraktinių užsakymų, taip Europos gamintojai sumažina komponentų kainą ir gali sumažinti galutinio produkto kainą. Jie nori išlikti konkurencingi kritusioje pasaulio vartojimo rinkoje“, – patikina A. Izgorodinas.

Nauji užsakymai dėl gamybos perkėlimo, anot jo, dabar galėtų sudaryti per 30 procentų visos gamybos.

„Tai jau vyksta šiuo metu. Mūsų pramonėje dominuoja mažesnės įmonės, kurios labai mobilios ir labai lanksčios, tai irgi padeda atsigauti. Be to, Lietuvoje produktyvumas išaugęs, nes įmonės po finansų krizės daug investavo į efektyvumą“, – sako A. Izgorodinas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad efektas gali būti ir ilgalaikis, nes perkelti gamybą atgal į Europą yra ir vienas iš bloko politikų prioritetų.

E. Macronas atsivežė ir užsakovų

LPK prezidentas V. Janulevičius patikina, kad gamybos perkėlimas į Lietuvą ir „tiekimo grandinių trumpinimas“ nėra tušti žodžiai, o reali tendencija, tą iliustruoja ir Prancūzijos prezidento E. Macrono vizitas.

„Prezidentas pas mus atvažiavo su 37 įmonių delegacija. Jie iš tikrųjų ieško, kaip dalį gamybos perkelti iš Prancūzijos ir atpiginti, taip pat didelę dalį užsakomųjų dalykų atkelti iš Azijos, šiuo atveju kalbame apie Kiniją“, – sako V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius

Jis įvardijo tris pavyzdžius. Pirmoji kompanija, priešgaisrinių sistemų gamintoja, renkasi tarp Gruzijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Antroji kompanija ieškojo, kur perkelti automobilių komponentų gamybą, – į Rumuniją ar Lietuvą, kur mokestinės lengvatos ir paskatos mažesnės. Trečioji įmonė gamino medicinos techniką ir ieškojo, kur galėtų aparatus surinkti, – Lietuvoje ar Estijoje.

Jis nenorėjo įvardyti konkrečių užsakovų, kurie domisi gamybos perkėlimo galimybe ar tai jau daro, – tikino, kad tai yra vienos didžiausių Europos kompanijų.

„Įmonės gauti užsakymai yra peradresuojami iš kitų regionų. (…) Europos įmonės dėl tiekimo trikdžių atsisako azijietiškos produkcijos ir iš dalies renkasi ir lietuvišką produkciją“, – sako V. Janulevičius.

Tačiau neigiama koronaviruso pandemijos pusė yra ta, kad ilgamečiai užsakovai teikia vis mažesnius užsakymus.

„Iš senbuvių užsakovų kitus 6 mėnesius matome mažėjančius užsakymus, ir tas mažėjimas kitais metais siekia apie 6–7 proc. Iš kitos pusės, atsiranda naujų užsakymų iš įmonių, kurios anksčiau dirbo su Azijos šalimis. Tai –savotiškos žirklės: vienoje vietoje auga, kitoje mažėja. Tą jaučia ir mano įmonė, ir kolegų, ir Šiaulių pusės gamybininkai, ir aplink Vilnių esančios įmonės“, – sako LPK prezidentas.


Ne vien koronavirusas grąžina gamybą į Europą

Antras šių metų ketvirtis buvo sudėtingiausias tekstilės pramonei ir šį iššūkį įveikti pavyko laiku priėmus tinkamus, bet nelengvus sprendimus, vertina „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius P. Jašinskas. Bendrovei pavasarį teko skelbti visišką prastovą, dalis darbuotojų pasitraukė, ir šiuo metu įmonėje kolektyvas sumažėjęs 8 proc. Mažėjo ir pardavimai.

Tačiau vadovas įžvelgia optimistines tendencijas: rekordiškai augo įmonės plėtojami prekių ženklai, tai lėmė kaukių pardavimai, elektroninė prekyba Lietuvoje užsidarius parduotuvėms.

P. Jašinskas patvirtina tendenciją, kad į bendrovę ateina užsakovų, kurie ieško, kuo keisti Azijos gamintojus. Šiuo metu užsakomoji gamyba sudaro apie 70 proc. „Utenos trikotažo“ pardavimo pajamų.

Petras Jašinskas
Foto: Utenos trikotažas

Tačiau perkelti gamybą iš Azijos į Europą skatina ne vien dėl koronaviruso trūkinėjančios tiekimo grandinės ar taupymo sumetimai.

„Pirkėjams pradeda rimtai rūpėti ne tik, iš ko pagamintas jų drabužis, bet ir kur, kaip jis pagamintas, ar fabrikų darbuotojams mokami sąžiningi atlyginimai, kokį pėdsaką gaminys palieka planetoje ir pan.“, – sako P. Jašinskas.

Vykstant aršiai konkurencijai dėl mažiausios kainos lietuviškiems produktams būtų sunku rungtis su masine Azijos gamyba.

„Europos ir Azijos gamintojų konkurencija buvo ir tebėra gana aktyvi. Ypač jei konkuruojama dėl kainos. Jau beveik dešimtmetį „Utenos trikotažas“ orientuojasi į klientus, dirbančius aukštesnės ir vidutinės kainos segmente. Išvengiant konkurencijos vien tik dėl kainos, atsiveria galimybės orientuotis į brangesnę, ekologišką, švarią ir tvarią gamybą – tai yra pagreitį įgaunanti pasaulinė tendencija, į Europą grąžinanti gamybą iš Azijos“, – paaiškina P. Jašinskas.

Žymė „pagaminta Europoje“, jo vertinimu, pirkėjams suteikia papildomą užtikrinimą, kad prekė bus kokybiška, gaminama laikantis socialinės atsakomybės ir tvariai, sąžiningai atsiskaitant su darbuotojais, o pirkėjai dabar jau pageidauja, kad net ir žaliavos ar visi priedai būtų kilę iš Europos. Pasaulinė pandemija šiai tendencijai suteikė daugiau pagreičio.

„Ekologine prasme gamintojas arčiau kliento reiškia ir mažesnes logistikos sąnaudas, mažiau taršos“, – sako P. Jašinskas.

„Utenos trikotažo“ gamykla
Foto: Utenos trikotažas

Kokių produktų Europai gali pasiūlyti Lietuva?

Inžinerinės pramonės komponentai, metalo apdirbimas, plastikai, tekstilė, medienos ir baldų gamyba – tokius produktus vardija ekonomistas A. Izgorodinas, paklaustas, kokios sritys galėtų labiausiai pasinaudoti esama situacija.

„Aš manau, į šią krizę turime pasižiūrėti truputį retoriškai. Jau kitais metais, mano nuomone, bent ES viduje turėsime labai didelį vadinamąjį ekonomikos atšokimą. Ir dėl to, kad statistika šiemet yra labai tragiška ir jau nebebus kur toliau kristi. Taip pat ir dėl kitų aspektų. Po truputį atsigauna ES vartotojų lūkesčiai, kitąmet bus paleistos milžiniškos ekonomikos skatinimo programos. O iš to daugiausia laimės Vidurio Europa, Šiaurės Europa ir Baltijos šalys. Visas šis regionas turi mažesnę priklausomybę nuo paslaugų ir didesnę priklausomybę nuo pramonės“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

LPK prezidentas V. Janulevičius papildo, kad jau šiemet matomas komponentinių detalių, plastikų segmentų augimas. Iš permainų gali laimėti ir galutinių produktų gamintojai.

„Matome, kad auga ir tie, kurie gamina ir surenka galutinį produktą Lietuvoje. Vienu metu buvo didelė duobė, praradimų, bet paskutiniu metu matome, kad augimo atsiranda. Galbūt tie produktai segmentiniai. Pvz., pavasarį ir vasarą buvo labai didelė dviračių paklausa. Rudenį ji sumažėja. Dabar atsiranda visko, kas susiję su šildymo sistemomis, paklausa“, – pastebi V. Janulevičius.

Jis įsitikinęs, kad procesas turėtų būti negrįžtamas, ir tai, ką lietuviai atkovos iš Azijos, čia gali ir likti.

„Pačios EK išvados – stiprinkime ir trumpinkime tiekimo grandines, stiprinkime segmentus: sveikatos apsaugą, maisto pramonę, energetiką, viską, kas susiję su IT. (…) Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Jei neįgyvendinsime, nepateisinsime užsakovų lūkesčių, suprantama, kad užsakovus prarasime. Jei būsime geri partneriai, tiekėjai, perdirbėjai ar paslaugų kūrėjai klientams Europoje, nuo to priklausys mūsų ateitis“, – apibendrino V. Janulevičius.

Didžiausias iššūkis, kurį teks įveikti, – kapitalo trūkumas. Dėl koronaviruso nukraujavusioms įmonėms gali būti sudėtinga pasinaudoti įvairiomis skatinimo programomis, nes prie jų dažniausiai reikia prisidėti nuosavomis lėšomis.

„Antra problema – tai biurokratinės kliūtys, kurios vis dar egzistuoja Lietuvoje, ir jų yra nemažai. Jas reikia toliau mažinti, kad verslas galėtų lengviau kvėpuoti ir sukurti pridėtinę vertę, sumokėti daugiau tų pačių mokesčių ir atlyginimų darbuotojams“, – kalbėjo LPK vadovas ir apgailestavo, kad viešasis sektorius nėra toks dinamiškas prisitaikydamas prie pokyčių kaip verslas.