„Administracinė našta – tai laikas ir pinigai, reikalingi tam, kad perskaitytume ir suvoktume įstatymų ir gausių poįstatyminių aktų reikalavimus, prisiderintume prie jų ir viską įvykdytume. Tai visuomet reiškia papildomus darbuotojus, apsunkintus procesus įmonėse ir finansinę naštą. Kuo įmonė mažesnė, tuo administracinė našta jai yra sunkiau pakeliama. Dėl to kiekvienas sprendimas, gerinantis sąlygas dirbti ir kurti, yra reikšmingas. Mažinant popierizmą, žmonės energiją ir laiką galėtų skirti našiam darbui, naujiems produktams bei gerovei kurti. O tai reiškia ir didesnį pagreitį visų taip trokštamam BVP augimui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Elena Leontjeva

Kaip rašoma pranešime spaudai, šiemet tyrimas parodė, kad smulkioms įmonėms Lietuvoje didžiausią administracinę naštą vis dar sukelia atliekų ir pakuočių tvarkymas vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Su šia sistema susijusioms prievolėms smulkus verslas sugaišta vidutiniškai 82 valandas per metus. Daugiau kaip 5 darbo dienas (43 valandas) įmonės vis dar skiria darbuotojų saugai ir apmokymų prievolėms.

Panašiai kaip ir pernai, mažos įmonės 37 valandas skiria su darbo apmokėjimu susijusių mokesčių skaičiavimui bei administravimui. Kitiems mokesčiams (pridėtinės vertės, pelno, nekilnojamojo turto, taršos) – dar 47 valandas. Tokiems formalumams, kaip darbuotojų samda ir atleidimas, darbo laiko registro pildymas, transporto priemonės registravimas ir išregistravimas, kasos knygos bei jos operacijos žurnalo pildymas, archyvavimui bei kitoms smulkesnėms prievolėms sugaištamos vidutiniškai 44 valandos per metus.

Biurokratijos indeksas 2020
Foto: LLRI

„Biurokratijos indekso rezultatai tik atskleidžia, kad pozityviai šia tema kalbėti sunku: valdžia ir toliau priima teisės aktus skubos tvarka, o žmonėms reikia prie jų prisitaikyti. Artėja nauji rinkimai, kur visos partijos žada daug pokyčių teisinėje sistemoje, nepateikdamos atsakymų, kiek šie pažadai kainuos verslui. Valstybės institucijos ir toliau kuria neaišku kaip gyvenimą lengvinančius produktus, kurių naudojimas verslui kainuoja papildomai“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Nors dėl patobulintos indekso skaičiavimo metodologijos (įtrauktų naujų sričių) negalima tiesiogiai lyginti tyrimo rezultatų su ankstesniais metais, vis dėlto matyti, kad dalyje sričių biurokratijos daugėjo. Pernai dvigubai daugiau laiko nei 2018 m. reikėjo skirti susipažinti su įstatymų pokyčiais bei pildyti statistikos ataskaitas. Tam pernai smulkios įmonės sugaišo 18 valandų.

„Visus mokesčių ir kitų įstatymų pakeitimus reikia pritaikyti prie įmonės specifikos, jos buhalterinių ar IT programų. Tai kainuoja laiko ir pinigų, įneša nuolatinio neapibrėžtumo ir stabdo veiklą. Kiekvienas skubos tvarka priimtas įstatymas žmonėms reiškia stabtelėjimą kuriant gerovę. Ypač sudėtinga ir brangu prisitaikyti prie pakeitimų, kai jie įsigalioja iškart po priėmimo, pavyzdžiui, kai mokesčių pakeitimai priimami kartu su biudžetu“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Biurokratijos indeksas 2020
Foto: LLRI

„Už kiekvieno biurokratijos indekso skaičiaus yra visų šalies gyventojų gerovė. Tai pinigai, kurie nepapuolė į biudžetą ir buvo sunaudoti mažesnės vertės gėrio kūrimui. Jei valstybė įgyvendindama bet kokius papildomus biurokratinius reikalavimus, pradėtų skaičiuoti visų pinigus, biurokratijos iš karto sumažėtų ir ekonomika įgautų naują kvėpavimą. O dabar niekad nėra atsakingų, nėra ir kaltų. Kažkas daro tyrimus, Valstybės kontrolė sako, kad reikia pradėti skaičiuoti, o situacija kaip buvo, taip ir liko tokia pati“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Tyrime iš viso dalyvavo šešios šalys. Iš jų didžiausia administracinė našta smulkiam verslui buvo Ispanijoje ir siekė net 369 valandas, Italijoje – 312, Lietuvoje 271, Čekijoje – 223, Slovakijoje – 217, o Šiaurės Makedonijoje – 154 valandas. Palyginti su praėjusiais metais, administracinė našta mažėjo tik Slovakijoje, o Čekijoje ir Ispanijoje didėjo.

Biurokratijos indeksą jau ketvirtus metus skaičiuoja ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas INESS Slovakijoje su partneriais. Indeksas skaičiuojamas įvertinus, kiek valandų per metus biurokratinėms prievolėms užtrunka hipotetinė maža keturių darbuotojų, apie 100 tūkst. eurų metinės apyvartos įmonė, užsiimanti metalo gaminių gamyba.