Augo atlyginimai ir darbuotojų skaičius

Startuolių duomenų platformos „Unicorns.lt“ duomenimis, Lietuvos startuolių įmonėse toliau stabiliai auga darbuotojų skaičius ir atlyginimai. Pirmąjį šių metų pusmetį startuoliuose dirbo 9 tūkst. darbuotojų ir jų buvo 5 proc. daugiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį. Antrąjį šių metų ketvirtį net 166 startuoliai sugebėjo auginti savo komandas bei bendrai įdarbino apie 450 naujų darbuotojų.

Skaičiuojama, kad šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojo darbo užmokestis siekė 2,6 tūkst. eurų prieš mokesčius ir tai buvo 7 proc. daugiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį. Bendras darbo užmokesčio augimas buvo fiksuojamas 179 startuolių komandose.

„Žinoma, kaip ir tradiciniai verslai, taip ir startuoliai karantino pradžioje susidūrė su sunkumais, tačiau kadangi tai iš esmės yra inovatyvūs verslai, sugebantys greitai keisti veiklos modelius bei persiorientuoti, šios savybės leido jiems greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių“, – sako „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Pasak R. Rudokienės, nors Lietuvos startuolių apyvartos augimas, darbuotojų skaičius ir atlyginimai auga bei įgauna pagreitį, tai nereiškia, kad visiems Lietuvos startuoliams gerai sekasi.

„Dalis startuolių taip pat susidūrė su sunkumais, ypač dirbantys turizmo sektoriuje. Taip pat sunkiau šį laikotarpį išgyvena ankstyvosios stadijos, pradedantys startuoliai“, – pažymi ji.

R. Rudokienės teigimu, didžiausią produktų ir paslaugų paklausą bei plėtros galimybes šiuo metu turi edukacinių technologijų, e. komercijos, telemedicinos, prekių pristatymo į namus, kibernetinio saugumo srityse veikiančios įmonės.

Roberta Rudokienė

Bendrai pritraukė 21 mln. Eur investicijų

Nors prasidėjus pandemijai ir buvo nuogąstavimų, jog startuoliams taps dar sunkiau pritraukti investicijas, ypač iš užsienio investuotojų, pašnekovę džiugina, kad investiciniai sandoriai nesustojo ir nuo metų pradžios net 26 Lietuvos startuoliai pritraukė investicijas, kurių bendra suma siekia 21 mln. Eur. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad į šią sumą neskaičiuojamas paskutinysis startuolio „Trafi“ sandoris, kurio suma neskelbiama dėl konfidencialumo.

„Kalbama, kad ši investicija beveik padvigubino iki tol „Trafi“ pritrauktą 14 mln. Eur sumą“, – užsimena R. Rudokienė.

Paklausta, ar realu, kad šiemet Lietuvoje turėsime dar vieną vienaragį (angl. Unicorn), nes metų pradžioje ekspertai įvardijo keletą pretendentų, „Startup Lithuania“ vadovė sako, kad šiemet dėl pandemijos sudėtingiau pritraukti užsienio investicijų.

„Kadangi vienaragio „gimimas“ priklauso nuo įmonės vertės, tikime, kad Lietuvoje ir šiandien turime įmonių, kurios atitinka vienaragio sąvoką ir būtų jais paskelbti, jei jų vertė būtų oficialiai įvertinta. Ji nustatoma ir pamatuojama įmonei pritraukus investicijas.

Tačiau šioms įmonėms ir taip gerai sekasi, joms nereikia išorinių investicijų, tad oficialiai vienaragiais jos nėra įvardijamos. Kadangi dėl pandemijos yra sudėtingiau pritraukti užsienio investicijas, matyt, kad šiemet naujo vienaragio neturėsime. Žinoma, būtų smagu matyti naujų startuolių tapimą vienaragiais“, – sako R. Rudokienė.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Per karantiną pasamdė 140 specialistų

Kaip vienas iš pretendentų šiemet tapti vienaragiu buvo įvardyta didžiausias Lietuvos startuolis informacinių technologijų įmonė „Tesonet“. Unicorns.lt duomenimis, čia dirba 1103 darbuotojai. Antrąjį ketvirtį padaugėjo 12 proc., o lyginant ankstesnių metų tą patį laikotaroį, beveik 60 proc. Vidutinė alga įmonėje siekia 2,5 tūkst. Eur prieš mokesčius.

„Tesonet“ personalo vadovė Monika Okmanė tikina, kad įmonėje pandemijos metu didelių pokyčių neįvyko. Verslas ne tik nestojo, atvirkščiai – tam tikri „Tesonet“ akseleratoriuje vystomų produktų, susijusių su kibernetiniu saugumu pandemijos metu, paklausa stipriai išaugo.

„Todėl karantino metu darbuotojų skaičius taip pat didėjo, o strategija atlyginimų klausimais nesikeitė. Tačiau reikėjo adaptuotis prie pasikeitusių organizacinių sąlygų rinkoje, daugiau bendrauti su klientais, lanksčiau žiūrėti į tam tikrus įsipareigojimus ir sprendimus“, – pažymi M. Okmanė.

Karantino metu nuotoliniu būdu „Tesonet“ pasamdė apie 140 įvairių sričių specialistų – IT, rinkodaros, klientų aptarnavimo, finansų, žmogiškųjų išteklių, teisės ir kt.

„Kadangi verslas nestojo, o augo, samdymas vyko intensyviai, kaip įprastai. Kai kurie įdarbinimo procesai netgi suaktyvėjo, nes pokalbius nuotoliniu būdu suorganizuoti tapo lengviau, o kandidatams nebereikėjo gaišti laiko tinkamos datos paieškai ar atvykimui“, – pažymi įmonės personalo vadovė.

Paklausta apie artimiausius startuolio planus, pašnekovė taip pat kalba apie augimą. „Šiuo metu „Tesonet“, kaip technologijų akseleratorius, yra prisidėjęs prie daugiau nei 30 produktų ir projektų. Turime ambiciją šį skaičių dar padidinti, surinkti ir įdarbinti pačius talentingiausius savo srities specialistus, o po kelerių metų juos visus suburti naujame IT miestelyje, prie kurio statybų ir vystymo stipriai prisidėjęs ir „Tesonet“, – pasakoja ji.

Foto: Bendrovės archyvas

Apie tapimą vienaragiu M. Okmanė kalba atsargiau, todėl nėra linkusi prognozuoti, kada pavyks pasiekti 1 mlrd. Eur rinkos vertę.

„Paprastai tokios įmonės kaip mūsų vertė apibrėžiama, pritraukus investuotojų, tačiau mes augame, pasitelkdami tik savo resursus, todėl šis procesas daug sudėtingesnis. Šiuo metu oficialaus vertinimo neturime ir nesiekiame būti žinomi tam tikromis skambiomis „etiketėmis“, o norime, kad mus minėtų ir žinotų kaip gerą darbdavį, kuriantį inovatyvius ir globalius produktus“, – sako „Tesonet“ atstovė.

Sukūrė naują produktą

Logistikos paslaugas teikiantis startuolis „Ziticity“ – dar viena pandemijos sėkmės istorija. Startuolis per pandemiją pritraukė 2,2 mln. Eur investicijų.

„Ziticity“ įkurta 2017 m. Pirmuosius metus, kaip pasakoja vadovas ir bendraįkūrėjas Laimonas Noreika, įmonė eksperimentavo su visai kitokiu produktu nei šiuo metu. Iš pradžių tai buvo klientams skirta programėlė, per kurią galima užsisakyti maisto, vaistų ar bet kokią kitą prekę, kurią galima įsigyti parduotuvėje ir pristatyti į namus.

Pernai įvyko strateginis perversmas – startuolis pradėjo kurti kitokio tipo produktą. Šis sprendimas, anot vadovo, buvo geriausias iki šiol.

„Pamatėme didesnę galimybę kurti sprendimą, kurį iš kurjerių pusės labai panašiai naudoja „Wolt“, „Bolt Food“. Vietoje savo programėlės verslams pasiūlėme integruoti paslaugą į savo e. parduotuves, restoranus ir kitas vietas, kur jie gauna užsakymus“, – pasakoja L. Noreika.

Nuo tada startuolis sėkmingai augo. Kiekvieną mėnesį iki karantino per mėnesį apyvarta stabiliai augo po 21 proc., šis augimas tęsėsi daugiau nei metus iki karantino.

„Buvome labai geroje pozicijoje prisitraukti finansavimą, pradinis tikslas buvo pritraukti 1,5 mln. Eur tolesnei plėtrai. Turėjome daugiau suinteresuotų investuotojų, kurie ketino investuoti. Bendra suma siekė 7,5 mln. Eur – 5 kartus daugiau, nei planavome pritraukti. Turėjome galimybę atsirinkti investuotojus, su kuriais norime dirbti. Tai – labai gera pozicija, kurioje nori atsidurti kiekvienas startuolis“, – sako startuolio įkūrėjas.

Laimonas Noreika
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Karantinas paspartino augimą

Tačiau netikėtai planus sujaukė koronavirusas ir šalyje įvestas karantinas. „Prasidėjo spekuliacijos, kad galbūt artėja nauja finansinė krizė, užsidaro įmonės, žmonės keliasi dirbti į namus. Įvyko sąstingis – visi galvojo, kaip išgyventi, kas laukia rytoj. Panašiai buvo ir investuotojų pusėje – jie tapo žymiai atsargesni, dalis klausė, ar gali palaukti, svarstė atidėti šį klausimą. Todėl karantinas mums nebuvo naudingas“, – pripažįsta pašnekovas.

Tik įvedus karantiną, „Ziticity“ pajamos nukrito apie 15 proc., nes nemažai apyvartos įmonė gaudavo iš restoranų. „Įvedus karantiną, žmonės dirbo iš namų ir bijojo užsakinėti maistą, pirko maistą iš „Barboros“ ir gamino namuose, jiems tai atrodė saugiau. Tai buvo milžiniška neigiama įtaka restoranams, jų apyvartos stipriai krito, o tai atsiliepė ir mums“, – prisimena L. Noreika, tačiau priduria, kad tai tęsėsi tik porą savaičių.

Tuomet itin staigiai išaugo e. komercijos segmentas. Kai kurie „Ziticity“ klientai išaugo 4-6 kartus, o kai kurių prekių pardavimai net ir 10 kartų. Startuolis tuo pasinaudojo ir skirtinguose Lietuvos ir Europos miestuose atidarė nedidelius sandėlius, kur surenkamos siuntos iš miesto e. parduotuvių, jos greitai surūšiuojamos ir paskirstomos miesto kurjeriams pristatyti trumpais maršrutais.

„Tai labai stipriai pasiteisino. Kitą mėnesį po karantino paaugome 37 proc., o augimas tęsiasi iki šiol – nuo karantino apyvarta paaugo dvigubai“, – sako „Ziticity“ vadovas.

Prie spartaus augimo itin prisidėjo pritrauktos investicijos, kurių suma siekia 2,2 mln. Eur.

„Kai startuoliai pritraukinėja investicijas, visada optimizuoja, kad investiciją pritrauktų kuo vėliau, kad reikėtų atiduoti kuo mažiau akcijų, kad būtų kuo didesnė įmonės vertė, daugiau klientų ir pajamų. Mes viską optimizavome, neturėjome daug laiko laukti, investiciją reikėjo uždaryti per mėnesį arba du, kitaip sąskaitoje būtų pasibaigę pinigai. Todėl labai agresyviai stengėmės uždaryti sandorį. Galiausiai susitarėme su keliais investiciniais fondais‘, – apie per pandemiją pritrauktą investiciją pasakoja L. Noreika.

Ziticity
Foto: Įmonės archyvas

Kiek uždirba darbuotojai

Gautos investicijos trijose šalyse – Lietuvoje, Estijoje ir Prancūzijoje – leido padidinti komandą nuo 13 žmonių prieš karantiną iki 40. Lietuvoje „Ziticity“ turi 30 darbuotojų. Vadovas užsimena apie penkias atviras pozicijas, kurias, kaip tikina, siekia kuo greičiau užpildyti. Startuolis ieško programuotojų, pardavimų ir kliento aptarnavimo specialistų.

Unicorns.lt duomenimis, „Ziticity“ vidutinis atlygis siekia beveik 2 tūkst. Eur prieš mokesčius ir augo beveik 70 proc., palyginus su pirmuoju ketvirčiu. Kaip sako vadovas, atlyginimų augimas susijęs su pozicijų plėtimu.

„Esame technologijų įmonė, kurioje vis daugiau prisijungia programuotojų ir kitų technologijų specialybių – produkto dizainerių ir vadovų. Paprastai jų atlyginimai didesni nei klientų aptarnavimo“, – sako pašnekovas.

Trijose šalyse su „Ziticity“ dirba daugiau nei 2 tūkst. kurjerių. Lietuvoje – kiek daugiau nei 800.
Startuolio vadovas teigia, kad dėl gerai optimizuoto pristatymo proceso kurjeriai spėja atlikti 4–6 pristatymus per valandą ir uždirbti iki 15 proc. per valandą daugiau negu konkuruojančiose platformose. Anot L. Noreikos, uždarbis priklauso nuo kiekvieno kurjerio, jis svyruoja nuo 5 iki 12 Eur per valandą.

Per metus tikisi paaugti 10 kartų ir ateityje tapti vienaragiu

Pašnekovas užsimena apie ambicingus tikslus – per artimiausius metus pradėti veikti dar 10-yje Prancūzijos miestų, nes šiuo metu veikia tik Paryžiuje. Taip pat „Ziticity“ planuoja plėstis į dar vieną rinką ir startuoti Rygoje. Lietuvoje startuolis paslaugas teikia 8 miestuose.

„Tikslas – per artimiausius metus paaugti dar 10 kartų ir tada daryti kitą investiciją, kad galėtume pradėti veikti keliose šalyse vienu metu, ne tik Prancūzijoje. Norime sukurti įkvepiančią sėkmės istoriją iš Lietuvos apie pasaulinę technologijų įmonę. Dabar turime „Vinted“ ir „Tesonet“, kurios garsina Lietuvos vardą, norime toliau nešti šią vėliavą ir įkvėpti naująją kartą“, – pasakoja L. Noreikia.

Paklaustas apie planus tapti dar vienu Lietuvos vienaragiu, pašnekovas tikina, kad tai neišvengiama. Tačiau pasiekti tokį lygį prireiks dar bent 5-6 metų.

„Planuojame gauti apie 8 mln. Eur kitą investiciją. Norime kuo greičiau tapti vienaragiu. Pasaulyje matome situaciją, kad šios paslaugos visur reikia, ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Azijoje. Klausimas, kas iš visų konkuruojančių įmonių pasaulyje sugebės rasti modelį, kuris gali plisti greičiausiai, pagrindinėse rinkose užimti dominuojančias pozicijas. Tos įmonės sugebės pritraukti pagrindinį rizikos kapitalą plėstis. Mes esame labai geroje pozicijoje. Turime stambius investuotojus ir nuostabią komandą“, – šypsosi verslininkas.

Foto: Bendrovės archyvas

Startuolių pajamos augo 30 proc.

„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, per 2020 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos startuolių bendri pardavimai vidaus ir užsienio rinkose siekė 242,3 mln. eurų, o tai yra 18 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, o per pirmąjį metų pusmetį – 483,8 mln. eurų arba 30 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.

Lietuvos startuolių kuriamų aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 159,7 mln. eurų arba 11 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o per pirmąjį metų pusmetį – 330,6 mln. eurų arba 30 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, Lietuvos startuolių eksportas augo 16 proc.

Palyginimui, visos ekonomikos prekių ir paslaugų eksportas per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 9,2 proc., o pardavimų pajamos krito 5,4 proc.