Štai kodėl įvairios vyriausybės, kad ir Didžioji Britanija, metų metus agresyviai apmokestino rūkalius. Dėl tos pačios priežasties 2018 m. balandžio mėnesį Jungtinė Karalystė įvedė gaiviųjų gėrimų rinkliavą, populiariai vadinamą „cukraus mokesčiu“, rašo „Sky News“.
Pagal susijusią teoriją, kurią nuo seno ginčijo vadinamieji „pasiūlos pusės“ ekonomistai, turi būti nustatytas optimalus mokesčių tarifas, apsprendžiantis maksimalią pajamų sumą, kurią vyriausybė gali gauti iš mokesčių.
Ši teorija, kurią sukūrė iškilus JAV ekonomistas Artas Lafferis, teigia, kad jei mokesčiai yra per dideli, jie atgraso nuo veiklos tiek, kad vyriausybė praranda mokestines pajamas.
Jei mokesčiai per žemi, vyriausybė vėlgi praranda pajamas, nes nepakankamai apmokestino veiklą, iš kurios galėtų susirinkti daugiau pinigų.
„Sky News“ pastebi, kad Norvegija gali pateikti įdomų šios teorijos pritaikymą.
Šalyje šiuo metu vyksta aršios diskusijos dėl įžymaus – ir bauginančiai didelio – alkoholio, tabako ir kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, konditerijos, apmokestinimo.
Kai tik kilo pandemija, Norvegija uždarė sienas, kad apsisaugotų nuo importuotų COVID-19 atvejų, ypač iš kaimyninės Švedijos.
Sienos liko uždarytos iki birželio ir, nors dabar jos vėl atsidarė, vis dar galioja griežtos įvažiavimo į šalį taisyklės, o dauguma atvykstančių žmonių privalo 10 dienų karantinuotis.
Tokios griežtos taisyklės norvegams trukdo dalyvauti nacionalinėse pramogose „Harryhandel“ arba „Harrytur“ – apsipirkimo kelionėse kertant Švedijos sieną, kad ten įsigytų pigesnio maisto, alkoholio ir tabako, rašo „Sky News“.
Maistas Norvegijoje vidutiniškai kainuoja 35 proc. brangiau nei Švedijoje iš dalies dėl to, kad Oslas maistui taiko 15–25 proc. PVM tarifą, o Švedija – tik 12 proc.
Kai kuriais atvejais skirtumas gali būti netgi dar didesnis.
Dar neseniai šaldytas viščiukas Norvegijoje kainavo 85 proc. daugiau negu Švedijoje, o kiaulienos šonkauliukai buvo 50 proc. brangesni. Norvegijoje alkoholis paprastai kainuoja dviem trečdaliais brangiau nei Švedijoje.
Pastaraisiais metais apsipirkimo kelionių per sieną dar padaugėjo, nes Norvegija – pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi tokią rinkliavą – 2018 m. sausį pakėlė cukraus mokestį 83 proc.
Apskaičiuota, kad vien 2018 m. (tais metais, kai duomenys buvo pradėti rinkti) norvegai važiavo apsipirkti į Švediją 9,2 milijonus kartų.
Apsilankymų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 45 proc. – tiek dėl didelių Norvegijos mokesčių, tiek dėl stiprios Norvegijos kronos, lyginant su švedišku ekvivalentu.
Skaičiuojama, kad norvegų Švedijoje įsigyjamų prekių vertė svyruoja nuo 1,3 iki 2 milijardų svarų sterlingų, o dažniausiai perkami mėsos, konditerijos, alkoholio ir tabako gaminiai bei gazuoti gėrimai.
Mažmenininko „Bjørkelangen Næringsforening“ direktorius Hroaras Braathemas neseniai „VG“ rašė, kad dėl apsipirkinėjimo pas švedus Norvegijoje buvo prarasta net 20–25 000 darbo vietų. Jis teigė, kad daugelis Švedijoje įsigytų maisto produktų buvo išmesti dėl pernelyg gausaus apsipirkimo.
Tačiau Norvegijai uždarius sienas nutiko šis tas įdomaus. Norvegai buvo priversti maisto, alkoholio ir tabako atsargas pirkti ne iš kaimynų, bet savo šalyje.
Vyriausybinės agentūros „Statistics Norway“ duomenimis, mažmeninė prekyba Norvegijoje dėl to padidėjo 10 proc. Net 20 proc. didesnis augimas pastebėtas regionuose, esančiuose netoli Švedijos sienos. Bendras alkoholio pardavimas Norvegijoje pakilo 21 proc., o vyno – net 31,7 proc.
Antrąjį metų ketvirtį norvegų apsipirkimo kelionės į Švediją praktiškai nutrūko.
Norvegijos spaudos agentūra „NTB“ praneša, kad tuo laikotarpiu Švedijoje buvo išleista vos 28 milijonai Norvegijos kronų (2,3 mln. svarų sterlingų), palyginus su 4,1 milijardo kronų (336 mln. svarų sterlingų) per tuos pačius praėjusių metų mėnesius. Nuosmukis išties stulbinamas – daugiau nei 99 proc.
Dabar kai kurie politikai ragina imtis priemonių, kad, kai situacija pagaliau normalizuosis, dalis tų pardavimų liktų Norvegijoje.
Valdančiosios konservatorių partijos parlamentarų komitetas ką tik paskelbė pranešimą, raginantį šiuo tikslu sumažinti tabako, alkoholio ir maisto mokesčius.
Komiteto atstovas Vetle Wangas Soleimas „Reuters“ sakė: „Sienų uždarymas dėl koronaviruso sukūrė išsamų eksperimentą apie tai, kas vyksta, kai visa prekyba perkeliama atgal į Norvegiją.“
„Šiuo metu mūsų svarbiausias prioritetas yra darbo vietų grąžinimas į Norvegiją. Mes tiesiog norime, kad žmonės pirktų visas prekes norvegų sienos pusėje.“
„Reuters“ cituoja konsultacinę įmonę „Menon Economics“, teigiančią, kad jei pasibaigtų ši tarpvalstybinė prekyba, Norvegijos mažmenininkai galėtų džiaugtis papildomo 1 milijardo svarų sterlingų pardavimais, o tai savo ruožtu padėtų sukurti 8200 darbo vietų ir atneštų vyriausybei papildomų 320 milijonų svarų sterlingų mokesčių.
Kitas komiteto skatinamas pokytis yra toks, kad „Vinmonopolet“ – valstybei priklausančios parduotuvės, Norvegijoje turinčios stipresnio nei 4,75 proc. alkoholio pardavimo monopolį – ilgiau būtų atidarytos, o visi prekybos centrai, ne tik mažos parduotuvėlės, dirbtų ir sekmadieniais, kaip Švedijoje.
Nėra jokių garantijų, kad mokesčiai galiausiai bus sumažinti. Tačiau konservatoriai tikisi, kad turint omeny visuotinius Norvegijos rinkimus, kurie įvyks greičiau nei po metų, šis žingsnis turėtų sulaukti nemažai rinkėjų simpatijų.
