Abipusiai kaltinimai

„Tikroji problema – nėra jokio realaus progreso ir atsakomybė tenka Tarybai. Taryba tempia laiką ir tuo pat metu, panaudodama visą propagandos jėgą. Įtraukdama ambasadas šalyse-narėse, ji kaltina EP. Taryba tempia laiką tam, kad spaustų mus, nes esą EP stovi jų kelyje“, – emocingai pirmadienį EP Biudžeto komitete kalbėjo europarlamentaras Dimitriosas Papadimoulisas, pridūręs, kad, išties, atvirkščiai – būtent EP labiausiai pasiruošęs deryboms ir kompromisams.

„Iš ES biudžeto gaunančios šalys nori planuoti, o piliečiai laukia atsako į krizę. Liko kelios savaitės iki spalio pabaigos. Jei iki tol nebus politinio sutarimo dėl kitos Daugiametės finansinės perspektyvos (ES biudžeto, DFP), tai sutrikdys pradėti įgyvendinti naujas programas nuo 2021 m. sausio 1 d. Taryba privalo neatidėlioti derybų“, – tokie kaltinimai Europos Tarybai, kuriai pirmininkauja Vokietija ir kuri derasi su EP dėl DFP bei Gaivinimo fondo, liejosi iš EP.

Mes su nerimu stebime, kad derybose dėl biudžeto atsiranda ne mažiau, o daugiau blokavimo. Laikas labai greitai bėga. Tampa vis labiau tikėtina, kad ES biudžetą ir Gaivinimo fondą teks atidėti.
Vokietijos pirmininkavimo atstovas spaudai

Kita derybų pusė – nuosaikesnė, bet netiesiogiai dėl susidariusios padėties apkaltino EP.

„Mes su nerimu stebime, kad derybose dėl biudžeto atsiranda ne mažiau, o daugiau blokavimo“, – pareiškė Vokietijos pirmininkavimo atstovas spaudai bei pagrasino: „Laikas labai greitai bėga. Tampa vis labiau tikėtina, kad ES biudžetą ir Gaivinimo fondą teks atidėti.“

4 pagrindiniai EP reikalavimai

Kaip žinia liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje po ilgų ir sunkių derybų sutarta dėl DFP (1,074 trln. eurų) ir Gaivinimo fondo (750 mlrd. eurų). Bendra Lietuvai skiriama lėšų dalis siekia 14,5 mlrd. eurų.

Pagal taisykles, tam, kad tai taptų realybe ir pinigai pasiektų pinigines, dar reikia EP palaiminimo, o europarlamentarai iškart į „šuns dienas“ išdėjo šį ES lyderių susitarimą dėl to, kad buvo nurėžti pinigai mokslui, sveikatai, inovacijoms, Žaliajam susitarimui, „Erasmus“ ir t.t., kad pinigai skirti nacionaliniams, o ne bendriems ES projektams; kad pats DFP per mažas, neambicingas; įstatymo viršenybės principas įtvirtintas silpnai...

Prasidėjus deryboms su Europos Taryba (iš dalies dalyvaujant ir Europos Komisijai), EP šiuos savo reikalavimus sustruktūravo ir pateikė.

„EP turi pasiūlymų, kurie, mano nuomone, labiau atitiktų europiečių pageidavimus, poreikius. Tarkim, didesnis sveikatos finansavimas, pinigai kovai su vėžiu“, – DELFI.lt kalbėjo europarlamentaras Juozas Olekas.

Europarlamentas siekia 4 esminių dalykų. Pirma, kad sutarti dėl naujų nuosavų išteklių, kitaip tariant, mokesčių, kuriuos administruotų ES ir kuriais iš dalies būtų finansuojamos paskolos, paimtos sukurti Gaivinimo fondą. Antra, kad 15-ai europinių programų (pvz., „Erasmus“, „Horizon Europe“ ir t.t.) būtų skirtas papildomas finansavimas. Trečia, kad būtų sustiprintas teisės viršenybės mechanizmas, kuris leistų nutraukti ES išmokas, jei šalis-narė nesilaiko šio. Ketvirta, kad EP turėtų didesnį vaidmenį prižiūrint Gaivinimo fondo pinigus.

„Taryba ir EP pagrinde nesutaria dėl to, jog Taryba nenori keisti liepą pasiekto susitarimo, nes buvo labai sunku surasti kompromisą, kuriam 27-ios šalys-narys pritartų. EP, savo ruožtu, teigia, kad į jo poziciją neatsižvelgta, todėl nori pakeisti DFP“, – DELFI.lt teigė Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro analitikė, ES ekonomikos ekspertė Marta Pilati.

Strigs Sanglaudos milijardai ir kita parama?

Pasak jos, jei EP ir Tarybai nepavyks sutarti ir dėl DFP iki 2020 m. pabaigos, tuomet pagal taisykles, 2021 m. ES biudžetas bus toks pat kaip 2020 m., bet nebus galima pradėti naujų programų, o didžioji problema, kad daug programų baigiasi šių metų pabaigoje. Tarkime, Sanglaudos programos, kurios Lietuvai yra ypač svarbios ir pagal naująjį DFP mums skirta 6,2 mlrd. eurų septyneriems metams. T.y. jei sutarimo tarp EP ir Tarybos nebus, Lietuva negalės pradėti naudoti šių pinigų.

„Kuo ilgiau susitarimas dėl DFP bus atidėliojimas, tuo vėliau bus galima pradėti naujas programas. Net pasiekus susitarimą dar reikės laiko techninėms detalėms ir įgyvendinimo planams, tad 2021 m. pradžioje programos nebus pradėtos“, – aiškino M. Pilati.

Be to, stringa ir Gaivinimo fondo, kuris Lietuvai numato 2,4 mlrd. eurų dotacijų ir dar 3 mlrd. eurų paskolų ir kurį dar turi ratifikuoti šalių-narių parlamentai, „paleidimas“. Taryba teigia, kad kaltas EP, nes siekia išsikovoti nuolaidų dėl DFP, tačiau pastarasis teigia, kad tai du nesusiję dalykai.

Kuo ilgiau susitarimas dėl DFP bus atidėliojimas, tuo vėliau bus galima pradėti naujas programas. Net pasiekus susitarimą dar reikės laiko techninėms detalėms ir įgyvendinimo planams.
Marta Pilati

„Iš principo, DFP ir Gaivinimo fondas yra atskiri procesai, jie susiję tik politiškai. Tai reiškia, kad jei DFP bus atidėtas, Gaivinimo fondas galės būti pradėtas įgyvendinti. Tačiau Taryba bando juos susieti“, – teigė Europos politikos centro analitikė.

Taip pat jau susiformavo tradicija, kad Europos Parlamentas bando „rodyti ragus“, tačiau galiausiai vis tiek linkęs nusileisti ir eiti į kompromisą.

Kita vertus, nepaisant abipusių kaltinimų ir grasinimų, Europarlamento ir Europos Tarybos kompromisas gali būti pasiektas. Trečiadienį Vokietija gavo ES narių pritarimą siekti kompromiso su EP dėl įstatymo principo mechanizmo, kuriam labai aršiai priešinasi Lenkija ir Vengrija.

Taip pat jau susiformavo tradicija, kad Europos Parlamentas bando „rodyti ragus“, tačiau galiausiai vis tiek linkęs nusileisti ir eiti į kompromisą.

Europoje kompromisų menas labai smarkiai ištobulintas, todėl nesutarimo tikimybė nėra didelė“, – optimistiškai kalbėjo europarlamentaras J.Olekas.