Turto valdymo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kodėl atlyginimai keitėsi. Anot jos, vienas pagrindinių veiksnių neabejotinai ir yra pandemija.

„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad antrą ketvirtį darbo užmokestis didėjo. Per metus išaugo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, o jeigu lygintume ketvirtinį augimą, tai privačiame sektoriuje atlyginimai sumažėjo 1,4 proc. Viešajame, kaip žinia, atlyginimai kilo, nes viešasis sektorius, ypač sveikatos apsaugos, buvo ypač mobilizuotas kovojant su pandemija.

Pandemijos frontas būtent ir lėmė, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantiems žmonėms, taip pat tarnautojams kituose segmentuose, esant ekstremalios situacijos aplinkybėms, darbo užmokesčiai, priedai buvo didinami.

Kristina Pocytė, Indrė Genytė-Pikčienė

Dėl to viešajame sektoriuje atlyginimai kilo net 13 proc. Atlyginimų augimas vis dar fiksuojamas. Labai natūralu, kad privatus sektorius tokiomis neapibrėžtumo aplinkybėmis, kai iš tikrųjų pandemijos baimė vis dar didžiulė, ateities nežinomybė – taip pat didžiulė, karpo galimybes didinti atlyginimus, ir tai daro gana operatyviai“, – laidoje sako ekonomistė.

Kaip atlyginimai keisis ateityje

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paklaustas, kodėl didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas būtent Kaune, tikino, kad pirmiausia nereikėtų aklai tikėti tyrimais: jie gali pateikti klaidingų duomenų.

„Tai – geras pavyzdys, kodėl nereikėtų žiūrėti į tokius tyrimus, nes yra statistika ir faktiniai duomenys Statistikos departamento, kur apibrėžta, kiek didėjo, kur didėjo viešojo sektoriaus, kur – privataus; apklausų nereikia daryti. Mes matome tokių pavyzdžių, kai per apklausas gyventojai atsako apytiksliai, nežino, neatsimena ir panašiai. Per daug nereikėtų remtis tyrimais, nes jie gali pateikti klaidingų duomenų.

Nerijus Mačiulis

Faktas yra tas, kad daugiausia šiemet didėjo atlyginimai tiems, kurie uždirba minimumą, nes MMA didėjo dešimtadaliu, ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas, kaip matome, siekia apie 14 procentų. O, žiūrint į kitus metus, daug kas priklausys nuo to, kiek valstybė ras lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, kiek didės minimalus mėnesinis atlyginimas.

Yra labai daug norų, ambicijų, bet nereikėtų paminti tos taisyklės, kuri buvo sutarta tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės prieš kelerius metus, t. y. kad minimalus atlyginimas turi būti indeksuojamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tiek, kiek didėja vidutinis darbo užmokestis, tiek didėja ir minimalus“, – tikina ekonomistas.

Nebuvo atlyginimų mažėjimo tendencijos

Paklausus, kaip reaguoti tam asmeniui, kuriam sumažėjo priedai prie atlyginimo arba jų visai nebeliko, ekonomistas tikino, kad pastaruoju metu tikrai nematėme atlyginimų mažėjimo tendencijos.

„Taip ir reikėtų galvoti. Jeigu sumažėjo priedai, tai reiškia, kad jie sumažėjo. Akivaizdu, kad tos įmonės, kurių finansinės galimybės šiemet buvo labai sudėtingos, bandė tuos kintamus kaštus sumažinti ir atsisakyti išlaidų, kurių gali atsisakyti. Bazinio atlyginimo Lietuvos įstatymai, Darbo kodeksas neleidžia mažinti vienašališkai ir labai džiugu, kad mes nematėme atlyginimų mažėjimo tendencijos.

Piktnaudžiavimo buvo labai mažai, galbūt kai kurios pavienės įmonės rado tokių būdų: galbūt ką nors įdarbino ne visu etatu, mokėjo neoficialiai, bet bendra tendencija tokia, kad bazinis atlyginimas daug kam nemažėjo, o MMA viešojo sektoriaus darbuotojams ir didėjo.

O tai, kad kriziniais metais mažinami priedai, bent jau tose įmonėse, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, turbūt yra natūralus reiškinys“, – tikina ekonomistas.

Niūri prognozė vienam sektoriui

Tiesa, nors kai kam atrodo, kad sunkus laikas jau praėjo, iššūkių tikrai gali būti ir ateityje, ypač vienam sektoriui.

„Žiūrėdami į Lietuvos gyventojų išlaidas, mes matome, kad mažmeninė prekyba jau rugpjūčio mėnesiais aštuoniais procentais buvo didesnė nei prieš metus. Daugelis gyventojų vartoja taip, kaip vartojo, o tai irgi atspindi jų padidėjusias pajamas – daug kam padėjo socialinės pašalpos, taigi jie tuos pinigus išleidžia, bet vis dėlto labiausiai pažeistas sektorius, kuris turbūt neatsigaus iki kitų metų vidurio bent jau, – apgyvendinimo įstaigos didmiesčiuose.

Apgyvendinimo įstaigos kurortuose mėgavosi didžiuliu vidiniu turizmu, o atvykstamojo turizmo rezultatai didmiesčiuose išlieka labai prasti. Tai yra tie sektoriai, kuriems reikėtų nukreipti daugiausia tikslinės paramos, nes dabar ta parama nukreipiama labai plačiai“, – sako N. Mačiulis.

Laidos pabaigoje ekonomistas tikino, kad veikiausiai didelės tragedijos ateityje tikrai nepamatysime, nes tiek žmonės, tiek verslininkai bei įmonės jau pramoko gyventi dabartinėmis sąlygomis.

„Nors virusas plinta, jis nebėra toks pavojingas, koks buvo metų pradžioje. Bent jau kritinės būklės pacientų, intensyvios terapijos pacientų visame pasaulyje yra mažiau. Neaišku, kaip viskas pasikeis rudenį, bet nepanašu, kad tai virstų kokia nors didele tragedija.

Juolab kad tiek gydytojai, tiek institucijos geriau pasiruošę kovoti su liga, labiau prisitaikė ir įmonės, prekybos centrai. Visos saugumo priemonės leidžia nestabdyti ekonominių procesų“, – sako N. Mačiulis.