Lietuvos BVP pernai augo 4,3 proc. iki 48,8 mlrd. eurų

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai to meto kainos siekė 48,8 mlrd. eurų, o jo realus pokytis, palyginti su 2018-aisiais, sudarė 4,3 procento. Patikslintas 2018 metų BVP siekė 45,5 mlrd. ir buvo 3,9 proc. didesnis nei 2017-aisiaisi, atnaujintus rodiklius ketvirtadienį paskelbė Statistikos departamentas.

Anksčiau skelbtas 2019 metų BVP pokytis padidintas 0,4 procentinio punkto, o 2018 metų – 0,3 procentinio punkto, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Vertinant BVP gamybos metodu buvo patikslinti visų ekonominės veiklos rūšių produkcijos, tarpinio vartojimo ir bendrosios pridėtinės vertės rodikliai to meto kainomis, į skaičiavimus įtraukus dėl įmonių nemokumo nesumokėtus PVM ir pakoregavus būsto nuomos paslaugų ir pagrindinio kapitalo suvartojimo vertinimus.

Sparčiausiai augo statybos (9,8 proc. 2018 metais ir 7,5 proc. 2019-aisiais), transporto ir saugojimo (atitinkamai 6,9 proc. ir 9,8 proc.), informacijos ir ryšių (7,9 proc. ir 7,8 proc.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė (9,9 proc. ir 7,5 proc.). Stabiliai augo ir didžiausią lyginamąjį svorį kuriant pridėtinę vertę turinčios apdirbamosios gamybos (3,9 proc. ir 4 proc.) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (4,2 proc. ir 2,9 proc.).

Vertinant BVP išlaidų komponentus atlikti rodiklių prekių ir paslaugų eksporto ir importo, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (investicijų) pakeitimai. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidų rodiklių tikslinimai daugiausia susiję su pagrindinio kapitalo suvartojimo ir metinių duomenų šaltinių atnaujinimu.

Sparčiausiai 2018–2019 metais augo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (10 proc. ir 6,2 proc.), prekių ir paslaugų eksportas (6,8 proc. ir 9,5 proc.) ir importas (6 proc. ir 6,3 proc.), nuosaikų augimą išlaikė namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (3,7 proc. ir 3,4 proc.).

Vertinant pajamų metodu, BVP komponentai buvo tikslinami nereikšmingai. Atlygis darbuotojams 2018–2019 metais didėjo 9,8 proc. ir 10,8 proc., mokesčiai gamybai ir gaminiams augo atitinkamai 6,8 proc. ir 7,5 procento.

Patikslinus BVP ir užimtumo rodiklius, buvo perskaičiuoti ir darbo našumo rodikliai. Vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2019 metais sukūrė 31,6 tūkst. eurų, o per vieną dirbtą valandą sukurta vidutiniškai 16,8 euro bendrosios pridėtinės vertės to meto kainomis. Darbo našumas, apskaičiuotas pagal bendrąją pridėtinę vertę, sukurtą per vieną dirbtą valandą, 2019 metais didėjo 3,8 procento.

Vertinant našumo pokyčius, apskaičiuotus pagal bendrąją pridėtinę vertę palyginamosiomis kainomis, vienas užimtas gyventojas šalies ūkyje 2019 metais sukūrė 2,9 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės.