Ikiteisminio tyrimo duomenimis, fiktyvus sandoris 2018 m. buvo sugalvotas ir valdomas teisėsaugai gerai žinomo ir ne kartą teisto asmens. Įtariama, kad jis įkalbėjo kaltinamąjį, kuris taip pat anksčiau jau buvo teistas, suklastoti įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei susijusius dokumentus ir tapti Vilniuje registruotos įmonės fiktyviu akcininku bei direktoriumi. Už naujas pareigas jam buvo pažadėtas nemenkas atlygis – po 1 tūkst. eurų per mėnesį. Notarui patvirtinus, įmonė bei 100 proc. jos akcijų, kurių nurodyta vertė siekė per 20 tūkst. eurų, buvo perduota kaltinamojo žinion. Pareigūnai įtaria, kad šis sandoris buvo fiktyvus, o kaltinamasis iš tiesų nieko nepirko bei tokios pinigų sumos už akcijas nemokėjo.
Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, fiktyvusis direktorius ir akcininkas sandorio sumanytojo nurodymu turėtą įmonę bei akcijas pardavė kitam piliečiui. Notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad akcijų vertė tesiekė 1 tūkst. eurų. Įtariama, kad kaltinamasis jokių pinigų negavo, o dokumentuose įtvirtintas sandoris buvo fiktyvus ir neatitiko tikrovės.
Tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė. Byla perduota Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.
Griežčiausia bausmė už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimas iki trejų metų.
