Nedarbo diena Lietuvoje yra ir lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, tačiau šiemet ji yra sekmadienį. Taigi darbuotojai turės tris laisvadienius iš eilės: spalio 31 (šeštadienį), lapkričio 1 (sekmadienį) ir lapkričio 2 (pirmadienį).

Net keturios paeiliui einančios nedarbo dienos bus 2021 metais, jeigu šis laisvadienis nebus panaikintas.

Delfi jau anksčiau rašė, kad Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui įvesti dar vieną naują nedarbo dieną – Sausio 13-ąją. Tam pritarė ir Trišalė taryba, tačiau tuo pačiu siūlė išbraukti lapkričio 2-ąją. Galutinio Seimo sprendimo dėl Sausio 13-osios kol kas nėra.

Sudarė galimybes puoselėti kultūrą

Vėlinių nedarbo dieną Seimas įteisino 2019 metais, kai priėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių pateiktą Darbo kodekso pataisą.

„Vėlinių dieną pasaulio katalikai meldžiasi už savo brangius mirusius gimines, į amžinybę iškeliavusius dvasiškai artimus žmones ir už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena. Apie visų mirusiųjų atminimą imta kalbėti VII amžiuje, o X amžiaus pačioje pabaigoje (998 metais) Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 dieną, kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną.

Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 metais Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją. Apie 1400 metus Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t. y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.

Ši šventė, turinti gilias tradicijas, iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Teigiama, kad Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 dieną, yra skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos.

„Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena, – pastebėjo pataisos rengėjai – Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus“.

Todėl, siekiant sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti jų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pasiūlyta lapkričio 2-ąją paskelbti nedarbo diena.

Kaip rašoma Darbo kodekse, paprastai nedirbama ir šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.