Palyginti su 2019 metų rugsėju, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais (nuo 33 iki 24 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 15 procentinių punktų (nuo 17 iki 32 proc.).
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo per praėjusius 12 mėnesių, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 25 iki 21 proc., besitikinčių, kad ji gerės per ateinančius 12 mėnesių, – nuo 26 iki 22 proc.
Palyginti su rugpjūčiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį išaugo 2 proc. punktais ir siekė 0.
Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei rugpjūtį: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis minimą laikotarpį pagerėjo, dalis padidėjo 4 procentiniais punktais (nuo 17 iki 21 proc.), kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad ji pablogėjo (rugpjūtį – 21 proc.).
Kaip nurodo departamentas, vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, kas dešimtas gyventojas manė, kad ji blogės (rugpjūtį – atitinkamai 20 ir 12 proc.).
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, dalis padidėjo nuo 20 iki 24 proc., 32 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (rugpjūtį – 36 proc.).
Rugsėjį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. – mažiau (rugpjūtį – atitinkamai 23 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis buvo -1, kaime – +2. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime – padidėjo 6 procentiniais punktais.
„Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, miesto gyventojai truputį geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, truputį blogiau – namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau”, – nurodė Statistikos departamentas.
Kaimo gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis padidėjo nuo 16 iki 22 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje, – nuo 21 iki 28 proc., ketinančių daugiau išleisti didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėnesių – nuo 20 iki 30 proc. Šalies ekonominės padėties gerėjimo tikėjosi 24 proc. kaimo gyventojų (rugpjūtį – 19 proc.).
