„Kadangi Europos Komisija (EK) išlaidas griežtai kontroliuos ir, žinoma, tikėsis pasiektų rezultatų, rekomenduoju skirstant lėšas ir planuojant priemones siekti sinergijos su žaliuoju susitarimu ir skaitmeninimu. Infrastruktūros plėtra, investicijos į ją tikrai reikalingos, tačiau turime atkreipti dėmesį į EK siekį sumažinti taršą, planuoti priemones taip, kad nenukryptume nuo žaliojo kurso“, – pranešime sako V. Sinkevičius, penktadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi.
R. Sinkevičius sako, kad, planuojant ateities priemones, vis dažniau taikomi žiedinės ekonomikos principai, pramonės įmonėse siekiama inovacijų, kurios mažintų taršą.
„Viena iš idėjų – platesnis vandenilio taikymas ir vandenilio gamybos masto didinimas Lietuvoje. Čia itin svarbu, ar būsime konkurencingi. Tačiau ateityje didėjant taršos mokesčiams ES lygiu, galime tikėtis, kad švaresnė gamyba, žaliojo kurso besilaikanti pramonė bus gyvybinga ir konkurencinga“, – sako R. Sinkevičius.
Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo (angl. Recovery and Resilience Facility) didinimo priemonės, kurios lėšos bus skirstomos per ES biudžetą ir kuriomis bus remiamos investicijos ir reformos, Lietuvai numatoma maksimali galima dotacijos suma – 2,43 mlrd. eurų (iki 2 mlrd. skiriama laikotarpiu iki 2022 metų ir per 400 mln. eurų 2023 metais).
