Pasak Valstybės kontrolės, scenarijus yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti, tačiau išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.
„Nemažėjantys išorės ir vidaus rizikos veiksniai palaiko namų ūkių ir verslo atsargias nuotaikas. Dėl COVID-19 sumažėjusi pasaulio ekonomikų vidaus paklausa neigiamai veikia euro zonos užsienio prekybos apimtis. Besitęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos konfliktas, stringantis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas, politinis neapibrėžtumas kylantis dėl JAV prezidento rinkimų didina nestabilumą pasaulyje ir gali neigiamai paveikti ES išorės paklausą. Atitinkamai, tai mažintų ir Lietuvos eksportą“, – teigia institucija.
Tuo tarpu vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su COVID-19, vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis. Dėl dabartinės demografinės situacijos ir neapibrėžtumo išlieka rizika, kad užimtųjų skaičius gali mažėti labiau, nei tikimasi, o augant vartotojų taupymo lygiui dar labiau silpnėtų vidaus paklausa.
„Esant prastesniam, nei projektuota, pajamų surinkimui, svarbu užtikrinti atsakingą 2021 metų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų planavimą. Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina stabilizuoti jos augimą ir numatyti mažinimo ateityje kryptį“, – pranešime sako Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė.
Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2020 metais bendrasis vidaus produktas sumažės 1,5 proc. 2021–2022 metais numatomas ekonomikos augimas, kurį skatins galutinio vartojimo išlaidos. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius ir toliau augs sparčiau nei kainos. Tačiau išlieka rizika, kad privataus vartojimo išlaidos galėtų kristi labiau, nei tikimasi, jei atsargūs vartotojų lūkesčiai pablogėtų suprastėjus ekonominei ar epidemiologinei situacijai.
