Pramonė šiemet traukėsi 3,4 proc., rugpjūtį augo
Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.), pranešė Statistikos departamentas.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija padidėjo 15,6 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 10,1 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba – 5,6 proc., medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba – 3,3 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 21,5 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 5,3 procento.
Ekonomistė: Lietuvos gamybos apimtys auga net ir tuomet, kai eksporto rinkos smunka
Kaip pastebi „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos pramonė sėkmingai įveikė sudėtingą COVID-19 kliūčių ruožą.
Ji atkreipia dėmesį, kad statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį bendroji pramonės produkcija nebekrito.
„Palyginti sparčiai – net 7,8 proc. per metus – augo kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai, parodantys kad statybų tempas neslopsta. Tačiau svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos apimtys (atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatų įtakos) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės.
Lietuvos apdirbamoji pramonė – vienas svarbiausių šalies darbdavių, reikšmingas mokesčių mokėtojas, o svarbiausia – kertinis eksportuotojas, išorėje realizuojantis 62 proc. pagamintos produkcijos. Eksportas tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva ypač svarbus, nes parduodami prekes svetur įliejame į šalies ūkį vis daugiau pinigų. Kai vidaus rinka sekli, iš savų „sulčių“ – vidaus vartojimo ir vietinių investicijų – ilgai augti nepavyktų. Taigi, augančios eksportuotojų gamybos apimtys – tikrai puikios žinios, stiprinančios palankiausio scenarijaus tikimybę.
Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Ir stebint šių šalių operatyviuosius duomenis, matome, kad mūsų eksportuotojams pavyksta augti net ir tuomet, kai kertinės eksporto rinkos smunka“, – komentuoja ekonomistė.