„Turėtų valstybinis sektorius pirmas pavyzdį rodyti, nepirkti dyzelinių automobilių, viešuosiuose pirkimuose pirkti tik elektra varomus ar hibridinius automobilius. Turi būti apribojimai kurjerių veiklai, prekių pristatymui, nes viskas, ką aš matau Vilniuje, vyksta dyzelinu varomomis priemonėmis”, – antradienį diskusijoje, skirtoje aptarti klimatui neutralų transportą, sakė N. Dagilis.
„Galėtų būti periodiniai automobilių taršos mokesčiai. Dabar įvedė registracijos (mokestį – ELTA), bet turėtų būti periodiniai ir turėtų atsirasti paskatos elektrinių automobilių įsigijimui. Fiziniams asmenims padaryta, bet juridiniams nėra taikoma”, – pridūrė verslininkas.
Tuo metu Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis sakė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 tūkst. elektromobilių, o tai, anot jo, yra mažai.
„Tai labai mažai, lyginti su Norvegija, kur jų yra per 230 tūkst. Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių elektromobilių ar įkraunamų hibridinių automobilių skaičiumi būtent dėl to, kad čia nebuvo iš anksčiau jokių taršos mokesčių”, – sakė L. Jokužis.
Pasak jo, įvairios rinkos apžvalgos skirtingai vertina tai, kai po 2030 metų atrodys neutralus transportas.
„Pagrindinis faktorius yra valstybių strategija. Tai ne technologinis dalykas. Technologiškai jau šiandien galime persėsti į elektromobilius ar įkraunamus hibridus. (...) Kodėl Norvegijoje perkami elektriniai autobusai, o Lietuvoje neperkami. Lietuvoje pirmas ir vienintelis kriterijus yra kaina ir dyzelinu dar 5 metus į priekį važiuoti yra pigiausia. Jei ieškome ne geriausio sprendimo, o pigiausios kainos, todėl ir perkame pigiausius autobusus”, – sakė asociacijos vadovas.
