Eksportavome mažiau
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas pristatymo pradžioje kalbėjo, kad pavasarį organizacija prognozavo pesimistiškesnę situaciją eksporte, tačiau reali situacija parodė ką kita.
„Jeigu vertintume bendrai prekių ir paslaugų eksportą mūsų BVP, jis per pusę metų susitraukė nepilnais 3 proc. Struktūriškai iš esmės paslaugos ir prekės, jų eksportas krito apie 3 proc“, – sakė jis, tačiau išskirdamas lietuviškos kilmės prekių eksportą teigė, kad jis, lyginant su 2019-ųjų I pusm., traukėsi 3,4 proc., o reeksportas – apie 1 proc.
„Atitinkamai, kadangi energetiniai produktai krito labai smarkiai, beveik 50 proc., tai šiek tiek pasikoregavo prekių eksporto struktūra. Tiesa, prekių eksportas traukėsi praktiškai visoje ES“, – pridūrė jis.
V. Ivanovas taip pat aiškino, kad mūsų eksportuojančią pramonę daugiausia sudaro energetiniai produktai, taip pat baldų ir medienos pramonė, chemijos, žemės ūkio, maisto ir gėrimų pramonės šakos.
„Didžiausią neigiamą poveikį šių metų I-ąjį pusmetį bendram eksportui turėjo baldų pramonė. Ji per pusmetį susitraukė 8,5 proc. lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu.
Tai sudarė virš 100 mln. Eur per pusę metų ir buvo didžiausias indėlis į nuosmukį. Šis susitraukimas buvo didžiausias tarp visų eksportuojančių sektorių Lietuvoje“, – baldų pramonę išskyrė jis.
Visgi birželio ir liepos mėn. duomenimis, kaip sakė, baldų pramonė pradėjo atsigauti, tačiau apdraustųjų darbuotojų skaičius šiame sektoriuje vis dar neatsistatė iki praėjusių metų lygio. Čia, kaip tikino, vis dar yra 2,1 tūkst. apdraustųjų asmenų mažiau nei 2019 m.
Rinkos, į kurias labiausiai mažėjo šio sektoriaus eksportas, buvo Jungtinė Karalystė, Italija, Šveicarija, Švedija ir Prancūzija.
Chemijos pramonės eksportas, kaip vardijo, lyginant su 2019-ųjų I pusm., taip pat mažėjo 6,6 proc. ir sudarė 70 mln. Eur, o inžinerinės pramonės eksportas mažėjo 3,7 proc. arba 62 mln. Eur.
„Dirbančiųjų skaičius čia taip pat mažėjo ir liepos mėn. duomenimis inžinerinėje pramonėje buvo beveik – 3 tūkst. darbuotojų mažiau nei 2019-ųjų I pusm.“, – skaičiavo jis.
„Kalbant apie maisto ir gėrimų pramonę, ji metų pradžioje demonstravo įspūdingus augimo tempus, bet balandžio ir gegužės mėn. susitraukė apie 12 proc.
Po karantino, birželį, turėjo atšokimą, bet liepa rodo 5 proc. nuosmukį. Tai gali būti susiję su eksportuojamos produkcijos kainų sumažėjimu nes maisto produktų kainos koregavosi į mažesnė pusę. Bendrai 2020 I pusm. šis sektorius traukėsi 0,9 proc. arba minus 10 mln. Eur“, – sakė jis.
Mato rizikų
V. Ivanovas, taip pat kalbėdamas apie rizikas, teigė, kad su kiekvienu „Versli Lietuva“ pristatymu veiksnių, kurie ateityje skatintų eksporto augimą, vis mažėja.
„Jei pavasarį būdavo 5-6 punktai, tai šiuo metu teigiamų veiksnių nėra labai daug.
Vienas esminių momentų – Lietuva galės pasinaudoti galimybe integruotis į vertės grandines. Karantinas parodė didelę ES gamintojų priklausomybę nuo trečiųjų šalių gamybos, o sutrikimai logistikoje pakankamai stipriai paveikė Vakarų Europos gamintojus, nes sutriko tiekimas. Nemažai įmonių, tikėtina, peržiūrės savo tiekimo grandinių strategijas. Tai vienas aspektų – kas galėtų mūsų įmonėms leisti integruojantis į vertės grandines didinti eksporto vertę“, – teigė jis.
Visgi kalbėdamas apie grėsmes, ekspertas išskyrė JAV ir ES prekybos klausimą, kuris, kaip teigė, gali būti aktualus, taip pat JAV ir Kinijos prekybos karą.
„Mūsų tam tikrų prekių gamintojai turės rinktis, ar didinti eksportą į Kiniją ir rinktis JAV kompanijas ar jų kontroliuojamas įmonės Vakarų Europoje.
Taip pat dar „Brexit“, ES mobilumo paketas, COVID-19 antroji banga“, – vardijo jis.
Tiesa, Baltarusijos tarp grėsmių ekspertas neįvardijo.
„Mūsų vertinimu Baltarusija sudaro 4 proc. prekių eksporte, tai yra 7 vieta, bet didžioji dalis yra prekių reeksportas.
Kalbant apie Lietuvoje pagamintas prekes, jų eksportas ten nesiekia 1 proc. bendrame eksporte, tai yra 25 vieta.
Tiesa, paslaugų eksporto Baltarusijoje dalis mums svarbesnė, yra eksportuojama apie 6 proc. paslaugų. Tai yra 4 vieta pagal svarbą, tai sudaro transporto ir kelionių paslaugos“, – sakė jis.
„Mūsų vertinimu labiausiai nukentės ir kokie galimi scenarijai mūsų eksportui, tai pirmas dalykas – grasinimai nukreipti trąšų ir kitų prekių tranzitą iš Klaipėdos uosto į kitus kaimyninius uostus.
Iš esmės, tokiu atveju, labiausiai nukentėtų ne Klaipėdos uostas, o Lietuvos geležinkeliai, kurie gerokai daugiau parduoda paslaugų Baltarusijos įmonėms palyginti su Klaipėdos uostu. Pagal mūsų 2019 m. duomenis tai galėtų būti beveik 190 mln. Eur transportavimo geležinkeliais paslaugų ir apie 100 mln. Eur Klaipėdos uosto paslaugų, kurias įsigyja Baltarusijos subjektai. Tai sudaro nepilnus 3 proc. visos transporto paslaugų sektoriaus apyvartos 2019 m. Tai būtų 0,35 proc. mūsų BVP“, – sakė jis.
Taip pat V. Ivanovas prognozavo, kad jeigu antroji COVID-19 banga neįvyks, tikimasi, kad Lietuvos eksportas iki 2019 m. lygio atsigaus tik 2021-ųjų pabaigoje, tačiau jei susirgimų skaičius kils, kaip teigė, eksporto atsigavimas bus ilgesnis ir lėtesnis ir užsitęs iki 2022-ųjų pabaigos.
„Mes manome, kad šiais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas iki metų pabaigos susitrauks šiek tiek daugiau nei 4 proc. ir 2021 m. tikimasi 5,6 proc. augimo“, – apibendrino jis.
