Laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė pastebėjo, kad gali būti, jog norėsime eiti vienu mokestiniu keliu, tačiau skola privers žengti kitu.
„Skolos pačios nesusigrąžina ir jas grąžinti reikės arba mums patiems dirbant, arba mūsų vaikams. Tai skola yra, kaip sako liaudis, ne žaizda ir ją užgydyti reikės. Ir greičiausiai ją užgydyti reikės didinant mokesčius, nes pinigų daugiau nelabai iš kur surinksime. Problema ta, kad mums tą laisvę manevro šiek tiek apriboja būtent mūsų auganti skola“, – sako I. Valeškaitė.
Profesorius, sociologas, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad pasirinktas mokesčių kelias priklausys nuo įsivaizduojamo gerovės valstybės modelio.
„Bet jei klausome prezidento ir daugumos partijų, visi kalba apie tai, kad reikia spręsti socialines problemas: geriau finansuoti sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, pensijas, švietimo srityje. Jeigu valstybei reikia daugiau lėšų, vadinasi reikia surinkti daugiau mokesčiais“, – sako R. Lazutka.
Vis dar nesutvarkytas „gyvulių ūkis“
R. Lazutka kalbėdamas apie Lietuvos mokesčių sistemą išskyrė tris kryptis, iš kur būtų galima gauti daugiau pajamų. Visų pirma tai šešėlis, kur yra pernelyg didelis.
„Geriausia, kad mokėtų tie, kurie slepiasi šešėlyje ir nemoka ar moka gerokai mažiau, bet ir kiti, tam tikros grupės, kurios naudojasi mokesčių išlygomis, diferencijuotais tarifais“, – kalbėjo R. Lazutka.
Čia jis išskyrė vadinamąjį „gyvulių ūkį“, kuomet gaunamos pajamos apmokestinamos skirtingai pagal veiklos kryptis.
„Pats skaičiau kaip privačioms mokykloms ieškoma mokytojų ir jam siūlomas darbas pagal individualios veiklos liudijimą. Kodėl ne pagal darbo sutartį? Nes mokesčių režimas palankesnis ir tuo yra piktnaudžiaujama. Tai reikia tas problemas spręsti“, – kalbėjo jis.
Kitas variantas – mokesčių progresyvumas. Tai yra didesnis apmokestinimas tų, kurie uždirba daugiau.
„Kai sakoma, kad labai kvalifikuotą darbo jėgą negalima apmokestinti, nes auga darbo jėgos kaina, bet darbo jėgos pagrindinė dalis net ne mokestis, bet yra gaunamos pajamos jau po mokesčių, o atlyginimai Lietuvoje nedideli.
Svarbus progresyvumas kartu su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Įvairios partijos pasisako, kad reikia artinti apmokestinamus režimus – individualios veiklos, dividendai ar dar kokios pajamos. Ir tas pats netgi progresyvumas ir neapmokestinamas minimumas, jis neskaidrus.
Mes padarėme skaidresnę sistemą, kada nebeatskiriame „Sodros“ įmokų, o akivaizdžiai parodome, kiek kainuoja socialinis draudimas, bet neapmokestinamas minimumas yra labai neskaidrus ta prasme, kai žmonės nežino, kiek moka GPM, nes reikia skaičiuoti pagal formulę. Kitose šalyse būna, kad neapmokestinamas minimumas visiems vienodas, nes valstybė pripažįsta, kad reikia tam žmogui padengti būtiniausias išlaidas ir tokio dydžio pajamų nereikia apmokestinti, o virš to jau yra laipteliai ir progresyvūs tarifai. Lietuvoje to progresyvumo nedrįstama įvesti per laiptelius, tai jis daromas per neapmokestinamąjį minimumą“, – komentavo profesorius.
I. Valeškaitė taip pat pastebėjo, kad partijų rinkimų programose kalbama apie mokesčių progresyvumo didinimą, tačiau jos nuomone teisingas kelias būtų darbo mokesčių mažinimas, tai yra neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas.
Sutariama dėl visuotinio NT mokesčio
Kaip laidoje „Piniginiai reikalai“ pridūrė I Valeškaitė, partijų programose taip pat matyti idėjos dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
„Tiesa iš karto jį atskiedžia ir sako, kad visų neapmokestinsime, socialiai jautresnes grupes išskirsime, dabar daugiavaikės šeimos išskirtos, kas vėlgi šiek tiek prieštarauja. Arba turime jį visuotinį, arba turime jam daug išimčių kas tą vengimą to mokesčio padaro tokiu patrauklesniu“, – pridūrė I. Valeškaitė.
R. Lazutka pastebėjo, kad visų partijų NT mokesčio įsivaizdavimas – skirtingas. Vis dėlto pamirštama, kad tai – bendruomenės mokestis.
„Reikia turėti galvoje, kad tai ne panacėja. Daug kas pasako, kad žada padidinti socialines išlaidas ar sveikatos apsaugą geriau finansuoti, tai reikia NT mokesčio. NT mokestis savo prigimtimi yra bendruomenės mokestis, savivaldos mokestis ir žmonės susimoka nuo NT tam tikrą mokestį tam, kad vietinė valdžia sutvarkytų jų infrastruktūrą – gatves, aplinką, parkus. Ir visos šalys iš to surenka sulyginai nedaug. Tai kalbėti, kad iš to mokesčio bus viskas finansuojama: ir švietimas, ir pensijos, ir kariuomenės padidinimas, tai nesąmonė, tiesiog reikia grįžti prie to, kad savivaldybės turi mažai pajamų, skundžiasi, kad yra skurdžios, neturi savarankiškumo, nes didžioji dalis jų gaunama kaip dotacija iš centrinės valdžios rankų. Tai jiems NT mokestis padėtų“, – tikino R. Lazutka.
Kalbama apie pelno mokesčio mažinimą, PVM mažinimą
Laidoje taip pat pastebėta, kad dalis partijų žada mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams.
„Buvo daug argumentų, kad tai neveikia, Lietuvai netinka diferencijuoti PVM, bet tikslas visose šalyse to būna, kad būtiniausi produktai ir prekės, be kurių negalima išsiversti, kainuotų mažiau. Tai jei keliose šalyse veikia, o pas mus neveikia, vadinasi pas mus rinka prastai veikia, nėra konkurencijos. Bet tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas, o tą sumažinimą reikėtų kažkuo kompensuoti“, – sakė profesorius.
„Kai kalbama apie pridėtinės vertės mokestį ar bendro tarifo mažinimą, nors yra skola mūsų gyventojams nuo praėjusios krizės likusi, bet kalbėti apie tai sudėtinga, nes jis iš karto tuština šalies biudžetą“, – pridūrė I. Valeškaitė.
LLRI vyresnioji ekspertė atkreipia dėmesį, kad kai kurių partijų programose žadamą renivestuojamo pelno mokesčio mažinimą atpirktų naujos pritrauktos investicijos.
„Sutarimas yra dėl aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo. Malonu matyti, kad dauguma partijų įsirašę savo programose, kad planuoja neapmokestinti reinvestuojamo pelno, taikyti tokią mokesčių sistemą kaip Latvijoje ir Estijoje.
Kalbant apie pelno mokesčius, tikėtina, kad jie mums leistų padidinti tą investicinį patrauklumą, pritraukti užsienio investicijų ir veiktų kaip skatinamasis veiksnys. Tuo labiau, kad tas pelno mokestis nėra šalies biudžeto ramstis“, – teigia ji.
Pasak jos, papildomų lėšų būtų galima rasti optimizuojant viešąjį sektorių, atsisakant nebūtinų darbo vietų.
„Valstybės kontrolė dabar analizuodama tai, kas vyko viešojo sektoriaus reformoje, mato, kad ten pačių įstaigų sumažėjo 25 proc., tuo tarpu darbuotojų jose – vos 8 proc. Vadinasi formaliai tarsi karpome institucijas, jas jungiame į vieną, bet darbuotojai ir toliau lieka jose dirbti, pereina galbūt į kitą darbovietę ir panašiai, bet tas kokybinis šuolis deja neįvyksta., tai faktas, kad taupymo rezervų yra didelių. Kai kalbame, kad norėtume geresnio švietimo, geresnių sveikatos priežiūros paslaugų reikėtų pasižiūrėti į tai, pavyzdžiui, kas vyksta mūsų mokyklose, kuriose tas neefektyvus tinklas“, – sakė ekspertė.
