„Viskas vyksta normaliu kasdieniu režimu, šiuo metu [pasienyje] nėra jokių pokyčių. Kalbinome vairuotojus, grįžtančius iš anos pusės, kaip jiems praėjo ši naktis ir rytas, visi paminėjo, kad jokių pokyčių neįvyko“, – laidoje „Delfi diena“ sako Zenonas Buivydas.
Anot jo, Baltarusijos muitinė vykdo sustiprintą transporto priemonių su europiniais numeriais patikrą: „Jos yra vežamos į rentgeną. Ten jie laukia po keletą valandų, sudaroma eilė.“
„Mūsų pareigūnai bendrauja su kolegomis kitoje pusėje, jie sakė, kad ypatingų nurodymų neturi“, – kalba Z. Buivydas.
Jo teigimu, sienų visiškai uždaryti nebūtų įmanoma.
„Didžioji dalis srautų vyksta ir į Kaliningradą, man atrodo, kad vis tiek kroviniai turės judėti. Visiškai uždaryti tikrai bus neįmanoma“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius.
„Verslas visada ieško galimybių, ką pagreitinti ar saugiau vežti, tai manau pradės vežti pro Rusijos–Latvijos pusę“, – priduria jis.
Patirtų didžiulius nuostolius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako A. Lukašenkos pareiškimą vertinantis kaip politinę priemonę, kurios įgyvendinimas nesutaptų su šalies ekonominėmis galimybėmis.
„Tiek krovinių, tiek tranzito stabdymai pirmoje eilėje kirstų pačiai Baltarusijai. Tai daugiau politinio poveikio priemonė, bandymas pasakyti, kad nelįskite į mūsų reikalus ir atstokite, bet realių veiksmų abejoju, ar bus imtasi. Be pinigų niekas ilgai nebus, o išorės pinigų jiems ilgai irgi niekas nedalins“, – mano V. Janulevičius.
„Kiek laiko pratemps, jeigu gamyklos „stovės“, tranzito nebus, nerinks mokesčių už važiavimą? Galų gale įvežamos prekės į Baltarusiją, nuo kurių surenkamas PVM, sudaro 70 proc. Baltarusijos BVP. <...> Nei pats režimas, nei verslas su uždarytomis sienomis negalėtų prabūti net kokio mėnesio“, – įsitikinęs jis.
V. Janulevičius pabrėžia, kad dalis Baltarusijos gaminamos įrangos, kuri parduodama į Rusiją, komponentų gaminami Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur.
„Klausimas, jei neįvešime tų komponentų, kaip jie surinks galutinį produktą ir pardavinės? Persiorientuoti, surasti tiekėjus iš Azijos taip, tikėtina, po pusmečio–metų galima bus, bet ar bus jau ką gelbėti?“ – varsto jis.
Vis dėlto jei sienos iš tiesų būtų uždarytos, V. Janulevičius sako, kad daugiausiai nukentėtų logistikos ir transporto sektorius. Lietuvai tai galėtų kainuoti apie 0,4–0,5 proc. BVP.
„Gali kainuoti 0,4–0,5 proc. BVP, jei pilnai užsidarysime, bet tai labai preliminarūs paskaičiavimai, gal ir to nesieks“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Informaciją, kad kai kurie Lietuvos verslai stabdo plėtros planus Baltarusijoje dėl situacijos neaiškumo, V. Janulevičius taip pat vertina ramiai.
„Numanau, kokie tai sektoriai. Logiška – jei yra pavojus, rizika, investavimas sustoja“, – laidoje „Delfi diena“ sako V. Janulevičius.
