„Užklausų dėl persikėlimo sulaukia nemažai NT tarpininkavimo įmonių. Tikėtina, kad pradžioje daugumą Baltarusijos įmonių sudominsime ekonominiais B klasės biurais, kuriems nereikia specialaus įrengimo. Paaiškėjus, kad verslo pradžia Lietuvoje sklandi ir priklausomai nuo režimo Minske likimo, ateityje galime tikėtis ir didesnės plėtros“, – pranešime žiniasklaidai sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Audriaus Šapokos teigimu, įmonė yra sulaukusi kelių Baltarusijos IT ir rinkodaros įmonių užklausų dėl biurų nuomos Vilniuje ar Kaune.

„Darbuotojų skaičius platus – nuo kelių iki beveik 80 darbuotojų. Poreikio variacija plati – vieni nori pilnai perkelti organizaciją į Lietuvą, jiems aktualus ne vien biuro, bet ir būsto nuomos pasiūlymas, kiti pageidauja iškelti dalį komandos ir su laiku, atsižvelgiant į adaptaciją čia ir, matyt, situaciją pačioje Baltarusijoje, perkelti likusią organizacijos dalį. Vienos iš įmonių realus poreikis – maždaug 100 butų nuomai darbuotojams ir jų šeimos nariams“, – sakė A. Šapoka.

„Ploto ir vietos preferencijos taip pat plačios, bet iš esmės, mūsų pastebėjimu, didesnis dėmesys yra moderniems biurams, esantiems B ar B+ lokacijose“, – pridūrė jis.

Anot „Ober-Haus“ vadovo, didžioji dalis baltarusių ieško pakankamai nebrangių ekonominės klasės butų miegamuosiuose rajonuose nuo 200 iki 450 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į nuomos sandorių skaičių ir esančią pasiūlą, didesnio poveikio butų nuomos kainoms baltarusiai neturėtų padaryti.

Elektroninių pinigų įstaigos Paysera viceprezidentas plėtrai užsienyje Marius Pareščius pabrėžia, kad po rinkimų Baltarusijoje vis daugiau baltarusių nori atsidaryti sąskaitą su mokėjimo kortele Lietuvoje.

„Baltarusijos gyventojai ir verslas ieško saugaus prieglobsčio savo lėšoms. Tą jaučiame ir mes. Rugpjūčio antroje pusėje atidarėme maždaug 20 proc. daugiau sąskaitų baltarusiams nei ankstesnėmis savaitėmis“, – teigė M. Pereščius.

Advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ biuro vadovė Lietuvoje ir Latvijoje Daina Senapėdienė taip pat pastebi, kad paskutiniais mėnesiais daugėja ne tik verslo, bet ir individualių užklausų, pagal kurias baltarusiai nori persikelti į Lietuvą.

„Daugiau užklausų sulaukiame iš IT ir gamybos įmonių lyginant su kitais sektoriais. Paskutinius kelis mėnesius daugėja ir asmeninių paklausimų, kada baltarusiai, dažniausiai profesionalai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, nebemato savo šalyje ateities ir ieško galimybių atvykti į Lietuvą. Tuo pačiu pastebime, kad jau anksčiau į Lietuvą perkėlę verslą ar jo dalį baltarusiai ieško galimybių įsitvirtinti Lietuvoje, įsigydami nekilnojamąjį turtą, – sakė D. Senapėdienė.

M. Statulevičius pabrėžia, kad svarbu nepralaimėti kovos dėl svarbiausių baltarusiškų IT įmonių Latvijai ar Lenkijai, kuriose verslą pradėti trečiųjų šalių piliečiams gali būti paprasčiau.

„Norint pritraukti Baltarusijos verslus, būtina politinė valia ir greita reakcija: supaprastinti migracijos procedūras, išspręsti sąskaitų atidarymo klausimus, kurie šiandien Lietuvoje gana komplikuoti“, – tvirtino M. Statulevičius.

„CEE Attorneys“ Darbo ir migracijos departamento vadovo Aleksandro Masaliovo teigimu, dauguma šiuo metu galiojančių teisės normų siekiama apsisaugoti nuo nelegalios imigracijos, bet neįvertintos situacijos, kai į Lietuvą norima perkelti verslo veiklą.

„Problema yra tai, kad galiojančiais įstatymais siekiama įtvirtinti kovos su nelegalia imigracija priemones, kurios vėliau taikomos visais atvejais, nors turėtų būti taikomos tik tam tikrais atvejais, kai yra rimtas pagrindas. Tokios nuostatos neretai yra suformuluojamos vienareikšmiškai ir perkeliamos į teisės aktus, o vėliau, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, taikomos visiems užsieniečiams ir jų darbdaviams“, – sako A. Masaliovas.

Anot teisininko, dėl tokios tvarkos kol kas nukenčia sąžiningas verslas ir smarkiai apribojamas investicijų atėjimas į Lietuvą.