„Mes turime pakankamai nemokestinių priemonių ir mums jų turėtų pakakti, kad sutaupytume daugiau nei 9 proc.“ – sako M. Narmontas.
„Ši Vyriausybė nėra numačiusi, kaip bus vėliau, pamatysim, bet priemonės, kurias esame sudėlioję plane, nereikalauja naujų mokesčių“, – priduria jis.
Anot viceministro, ES tikslas per tą patį laikotarpį išmetamų dujų kiekį sumažinti 40 proc., Lietuvai, kaip augančiai ekonomikai, buvo padarytos tam tikros nuolaidos.
„Lietuva turi šiek tiek unikalią situaciją nuo kitų ES šalių, nes jose didžiausias teršėjas paprastai būna pramonė, energetikos sektorius, tuo tarpu Lietuvoje – transportas (43 proc.) ir žemės ūkis (30 proc.). Daugiausia priemonių ir numatyta, kad keistųsi transportas ir žemės ūkis“, – kalba M. Narmontas.
Jo teigimu, siekiant įvykdyti tikslą bus didinamas elektromobilių skaičius, bandoma keisti visuomenės įpročius – mažiau naudotis automobiliais, daugiau – viešuoju transportu. Tam Aplinkos ministerija skyrė 20 mln. eurų, kad savivaldybės galėtų keisti dyzelinius autobusus į elektrinius ar dujinius.
„Įgyvendinti visus reikalavimus Lietuvai kainuos apie 14 mlrd. tiek reikės investuoti tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – sako M. Narmontas.
Pasak jo, visoms priemonėms, kuriomis siekiame sutaupyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skiriama parama, kad pramonė ar žmonės galėtų investuoti į besikeičiančias technologijas. Pavyzdžiui, parama malkomis kūrenamą katilą pakeisti į šilumos siurblį ar saulės jėgainėmis energijai gaminti, taip pat šiemet užpildyta paraiškų renovacijai už 10 mln. eurų.
Prieš mėnesį Aplinkos ministerija taip pat nusprendė skirti paramą juridiniams asmenims įsigyjant elektromobilius.
„Šie metai pirmieji, kai visus pastatus Lietuvoje galima renovuoti gaunant kompensaciją – ne tik daugiabučius, bet ir pramonės, viešuosius pastatus, viešbučius, individualius pastatus. Taip pat kalbame apie šildymo sektoriaus efektyvumą. Šilumos gamintojai stato saulės jėgaines, šilumos siurblius“, – laidoje „Delfi diena“ kalba aplinkos viceministras.
Be to, atsižvelgiant į aplinkosaugininkų nuomonę, kad taršos mokestį turėtų mokėti visi, svarstoma dėl taršos mokesčio lengvatų mažinimo žemės ūkio technikai.
„Nesinorėtų, kad būtų skirtingos sąlygos ES – Latvijos ar Lenkijos ūkininkas turėtų lengvatas, o mūsų – ne. Tai mūsų pasirinktas kelias yra toks, kad lengvatas turime mažinti, bet kartu su visa ES“, – sako M. Narmontas.
