Politinių kalinių sąrašas pasipildė dar šešiomis pavardėmis. Kartu su garsiuoju verslininku Aleksandru Vasilevičiumi ir Koordinacinės tarybos nare, žinoma Baltarusijos juriste Lilija Vlasova, į jį įtraukti programinė įrangos kūrėjos „PandaDoc“ Minsko padalinio darbuotojai Viktoras Kuvšinovas, Dmitrijus Rabcevčius, Julija Šardyko, Vladislavas Micholapas.
„Įstatymo nebėra. Valdžia netgi nemėgina veikti pagal įstatymą, ji tiesiog klastoja bylas pagal politinius iš viršaus nuleistus užsakymus. Jeigu manėte, kad jūsų tai nepalies, drąsiai galime patikinti, kad taip nėra“, – tai jau palietė visus, teigiama pareiškime svetainėje „savepandadoc.org“.
Keturi „PandaDoc“ Minsko padalinio darbuotojai kaltinami tuo, kad jie, kaip grupė asmenų, pasinaudodami savo pareigomis pasisavino piniginių lėšų už maždaug 107 000 Baltarusijos rublių (34 283 eurų pagal 2020 m. liepos 9 dienos Baltarusijos Nacionalinio banko kursą, bendrovės apyvartai siekiant dešimtis milijonų dolerių) iš biudžeto, taip padarydami žalos valstybei.
Šiems bendrovės darbuotojams buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui. Rugsėjo 4 dieną pranešta, kad iškelta baudžiamoji byla pagal Baltarusijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 210 str. 4 dalį, pagal kurią numatytas laisvės atėmimas nuo penkių iki dvylikos metų.
„PandaDoc“ tvirtinimu, kaltinimas neturi jokių pagrindo,. Užtat yra pagrindo manyti, kad valdžia taip sureagavo į „PandaDoc“ įkūrėjo Mikitos Mikado iniciatyvą rinkti lėšas jėgos struktūrų atstovams, nusprendusiems pakeisti profesiją. Neseniai paskelbta apie 594 gautas paraiškas.
Kiek anksčiau „Targetprocess“ įkūrėjas Michailas Dubakovas savo feisbuko paskyroje parašė, kad, jeigu bendrovei „PandaDoc“ bus iškelta baudžiamoji byla, jis prognozuoja „IT pasitraukimą į kitas jurisdikcijas“. O kai byla buvo iškelta, M. Dubakovas pavadino tokį žingsnį „šūviu iš startinio pistoleto“.
Apie IT pramonės nuotaikas, IT specialistų dalyvavimą iš pradžių rinkimuose, o paskui protestuose ir solidarumo akcijose, taip pat apie tai, kaip pavyko ištverti interneto išjungimą balsavimo dieną, rugpjūčio 9-ąją, ir vėliau dar tris paras, interviu „Delfi“ papasakojo tarptautinės IT bendrovės Minsko padalinio darbuotojas, sutikęs kalbėtis anonimiškai. Pats jis kol kas lieka Baltarusijoje.
– IT pramonės atstovai per 2020 metų prezidento rinkimus rinko parašus už kandidatų į prezidentus iškėlimą, dalyvavo nepriklausomo stebėjimo procese, sukūrė sistemą „Golos“ ir „Zubr“. Kas paskatino tokį profesionalų bendruomenės, iki šiol nesikišusios į politiką, aktyvumą?
– Aš asmeniškai nepažįstu sistemų „Golso“ ir „Zubr“ įkūrėjų. Techniškai sukurti tokias sistemas ne taip jau sudėtinga, sudėtingiau organizuoti patį procesą – surinkti ir paruošti nuotraukas. Ten dirbo komanda, vienas to nepatempsi. Aš sakyčiau, kad dar iki rugpjūčio 9-osios buvo jaučiamas ypatingas IT bendruomenės aktyvumas (skirtingai nuo kitų profesionalų grupių).
Vienas mūsų bendrovės darbuotojas dirbo stebėtoju rinkiminėje apylinkėje. Jis pasakojo, kas ten vyko, mes diskutavome, bet nepasakyčiau, kad tuo mes buvome kažkokie ypatingi. Mano nuomone, dalyvavimas įvairių profesionalų bendruomenių kampanijoje maždaug panašus.
Pagrindinė istorija prasidėjo po rugpjūčio 9-osios. Manyčiau, kad taip nutiko dėl IT bendrovių darbuotojų sugebėjimų bei profesinių įgūdžių, nes jie greitai orientuojasi interneto blokavimo sąlygomis, seniai žino, kur apie ką skaityti, seniai visi naudoja „Telegram“, VPN, kt.
Ir netgi kai atsiranda problemų norint apeiti blokavimo priemones, vis tiek ši visuomenės dalis būna geriau informuota apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Nors šiuo metu jau labai daug baltarusių gerai orientuojasi informacijos srautuose ir žino įvairus blokavimo apėjimo variantus. Dabar internetą turi bet kuri įsivaizduojama bobutė, jie visi taip pat gali stebėti, kas vyksta, ir daryti savo išvadas.
Informuotumas skatina aktyvesnę pilietinę poziciją. Dauguma mūsiškių nuo pat pirmųjų dienų dalyvavo demonstracijose. Ir nepasakyčiau, kad tai būtų kažkoks specifinis, IT bendruomenei būdingas elgesys.
– Tarptautinė visuomenė jau dvi dešimtis metų nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje nei kaip sąžiningų, nei kaip skaidrių. Kokias matote tokio beprecedenčio protesto Baltarusijoje priežastis – protesto, kuris trunka jau 20 dienų ir suburia šimtus tūkstančių baltarusių? Kur slypi šio reiškinio unikalumas?
– Yra du pagrindiniai veiksniai. Pirmiausia, tai įžūlus precedento neturintis rinkimų rezultatų iškraipymas. To Baltarusijoje niekada nebuvo: nupiešti 80 procentų tuščioje vietoje, kai labai aktyvus baltarusių dalyvavimas balsavime yra akivaizdus. Antra, beprecedentis smurtas gatvėse rugpjūčio 9 ir 10 dienomis, ir jis toliau tęsiasi, vienokia ar kitokia forma. Tai matė ir mato kiekvienas.
Protestų aktyvumas plykstelėjo iškart po to, kai po trijų dienų blokavimo vėl buvo įjungtas internetas, buvo labai aktyviai platinami jėgos struktūrų atstovų smurto taikių gyventojų atžvilgiu faktai – nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykių vietos. Tada užvirė neramumai pramonės įmonėse, ėmė kilti darbininkai, aktyviai prisijungdami prie akcijų.
Situacijos unikalumas pasireiškė tuo, kad valdžia, be abejo, įtarė, kad liaudžiai nepatiks balsavimo rezultatai ir rengėsi tam iš anksto. Kiek žinoma, OMONas buvo ruošiamas iš anksto – kuriam laikui izoliuojamas barakuose ir atitinkamai psichologiškai ruošiamas, todėl galutinis rezultatas buvo toks brutalus.
– Protestai vyko ir po 2006, 2010, 2015 metais vykusių rinkimų, bet juose nedalyvavo tiek IT bendrovių darbuotojų...
– IT specialistų, dirbančių Baltarusijoje, bendruomenė per pastaruosius penkerius–septynerius metus smarkiai išaugo, įvairiais vertinimais, jų šalyje nuo 60 000 iki 100 000. Jie tapo pastebimu socialiniu sluoksniu.
– Kas jums žinoma apie jūsų kolegų dalyvavimą protestuose ir įvairiose kampanijose, palaikančiose nukentėjusiuosius ir streikuotojus?
– Mano tariamais pastebėjimais – iš šimto darbuotojų aktyviai dalyvauja pusė. Kai kas daugiau, kai kas mažiau. Į sekmadienines akcijas eina visi arba beveik visi. Darbo dienomis – yra niuansų. Į protestus, kuriuose dalyvauja tik moterys, daugelis mūsų bendradarbių tikrai ėjo. Iki šiol iš mūsų bendrovės niekas nepateko į VRRV [Vidaus reikalų rajoninė valdyba] ar Įstatymų pažeidėjų izoliacijos centrą Okrestino gatvėje.
Bet buvo gana nemalonių situacijų gatvės akcijų metu, apie jas nenorėčiau detaliau pasakoti. Mūsų personalo skyrius taip pat dalyvavo organizuodamas savanorių pagalbą. Vyko palaikymo akcija, skirta paremti tuos, kurie nukentėjo ir buvo sulaikyti, buvo renkamos lėšos, perkami reikalingi daiktai nukentėjusiesiems.
Svarbu pažymėti, kad tai buvo ne mūsų bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyvavimas, o išskirtinai privačių asmenų – bet mūsų bendrovės darbuotojų – iniciatyva. Ir visa tai vyko šalia mūsų dalyvavimo savanoriškoje pagalbos rinkimo akcijoje, apie kurią skelbta feisbuke, tai yra mes patys dar atskirai rinkome lėšas. Aš nesigilinau į detales, tai buvo veikiau saviorganizacija, aš asmeniškai dalyvavau aukodamas pinigus šioms kampanijoms.
Dalyvauti šioje veikloje mane paskatino – be visų kitų dalykų – mano asmeniniai įspūdžiai. Rugpjūčio 10 dieną aš svečiavausi viename name, po kurio langais vyko gatvės mūšis, viskas vyko tarp Puškinskaja ir Sportivnaja metro stočių. Aš išėjau į gatvę ir pamačiau žmones, sužeistus garsinėmis-šviesinėmis granatomis, kurios sprogsta skeveldromis. Tai buvo diena, kai žuvo Aliaksandras Taraikovskis.
– Žinoma, kad valdžia dabar faktiškai reikalauja iš privačių įmonių savininkų lojalumo įrodymų. Kodėl IT bendrovių vadovai tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko savo darbuotojus, dalyvavusius rinkiminėje kampanijoje nuo pat pradžių ir dabar išeinančius į gatves protestuoti?
– Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad daugumos IT įmonių vadovai palaiko savo darbuotojus, tuo pat metu reikia pažymėti pasisakymų politinėmis temomis atsargumą, nes bendrovės stengiasi likti už politikos rėmų ir griežtai laikytis vietos įstatymų, atsakomybės prieš akcininkus niekas neatšaukė.
Mano nuomone, yra dvi priežastys, kodėl jie palaiko. Viena iš jų pragmatiška: IT sferoje vertingiausias resursas yra specialistai, tinkamo specialisto samda užtrunka mėnesius ir kainuoja brangiai. Kita – pasaulėžiūrinė: vadovų įsitikinimai sutampa su darbuotojų įsitikinimais.
– Ar jūsų kolegos nusiteikę ir toliau siekti permainų, dalyvaudami akcijose ar kažkaip kitaip? O gal dabar jie labiau linkę išvykti? Kokios nuotaikos vyrauja jūsų profesionalų bendruomenėje? Ir koks, jūsų asmenine nuomone, galėtų būti racionalus sprendimas, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją?
– Niekas nė neabejoja, kad represijų bus, – jos jau prasidėjo, ir kad PVT, toks, koks jis dabar, vargu ar išliks. Mes jau matome, kad mums keršija. Ir keršys. Jeigu artimiausiu metu niekas nepasikeis, ir dabartinė valdžia išliks, ji ir toliau užsiims savo pamėgta veikla – represijomis. Jie peržiūrės tūkstančius valandų trukmės vaizdo įrašus, rinks informaciją – kas, kada, ką kalbėjo, kur žiūrėjo, kur pervedė pinigus. Vieną iš pirmųjų dienų po vadinamųjų rinkimų A. Lukašenka pareiškė, kad vienas iš pirmųjų „darbų“ bus protestų finansavimo šaltinių paieška.
Ir čia jums pasakysiu naujieną – visos mūsų perlaidos, skirtos padėti nukentėjusiems žmonėms, bus paskelbtos kaip protestų finansavimo šaltinis. Aš neturiu jokių iliuzijų: valstybė stengsis atsekti tuos, kas pervedė pinigus. O atsižvelgus į tai, kad daugelis tų, kas dabar užjaučia baltarusius, pervedė lėšas iš užsienio (tarp jų ir tarptautinės IT bendrovės, kurios turi padalinių Baltarusijoje), tai visa tai ir vadinama finansavimu iš užsienio. O sprendžiant iš susiklosčiusių įvykių, šiuo metu tau gali suformuluoti kaltinimus 25-eriems metams kalėjimo, primetant ketinimą nuversti valdžią.
– Kas jau nutiko iš to, kas anksčiau buvo vadinama grėsmėmis IT verslui? Kaip išgyvenote kelias dienas trukusį interneto išjungimą ir kitas ryšio problemas, kurių periodiškai atsiranda?
– Labiausiai nemalonu yra tai, kad sugriauta Baltarusijos kaip IT šalies su didelėmis perspektyvomis reputacija. Šalis, kurioje, valdžiai įsigeidus, galima išjungti internetą (o niekas netiki, kad rugpjūčio 9–12 dienomis įvykusį išjungimą sukėlė išorinė DDoS ataka), ženkliai didina rizikas verslui. Tuo atveju, jei internetas būtų išjungtas, visos įmonės turi planą. Darbuotojai, susiję su vykdymu projektų, kuriems būtinas nuolatinis internetinis ryšys, buvo nedelsiant išsiųsti į užsienį. Vienas iš variantų: galima buvo privažiuoti prie pat sienos ir pamėginti dirbti.
Žinoma, visas tris dienas, kai Baltarusijoje buvo išjungtas internetas, mūsų bendrovėje niekas nedirbo. Įmonės vadovybė laikėsi lojalaus požiūrio darbuotojų atžvilgiu; sakė suprantanti, kad dirbti mums tokiomis sąlygomis labai sudėtinga, ir leido dirbti, kaip išeina. Nieko neišeina, – vadinasi, nieko ir nedarykite. Dirbti buvo neįmanoma. Tarnyba, kuri rūpinasi mūsų infrastruktūra, nesugebėjo užtikrinti mums netrikdomo darbo.“
– Jūs sakėte, kad galima privažiuoti prie sienos ir pamėginti dirbti, ten prisijungus prie interneto. Kaip tai atrodo? Sėdėti su nešiojamuoju kompiuteriu automobilyje kiek įmanoma arčiau sienos ir dirbti?
– Yra tokių užduočių, kai reikalinga labai skubi reakcija – kažką pataisyti, pakoreguoti. Tokius darbuotojus išsiunčia kiek anksčiau, jeigu yra interneto išjungimo tikimybė. Mūsų bendrovėje kol kas tokio pobūdžio darbų nėra.
Esu tikras, kad bendrovė „Wargaming“, kurios darbuotojai palaiko „World of Tanks“ operatyvumą, buvo išsiųsti anksčiau. Yra tokia specialybė IT sektoriuje – SRE (Site Reliability Engineering) – štai tokius specialistus išsiunčia pirmiausia. Jie užtikrina – kad visos tinklo paslaugos ir svetainės dirbtų netrikdomai (kiekviena prastovos minutė – tai didžiuliai nuostoliai).
– Tai yra į rinkimus Baltarusijoje iš anksto buvo žiūrima kaip į specoperaciją, į kurią reaguodamos IT įmonės turėjo parengti savo specoperaciją?
– Versle tai vadinama rizikų valdymu. Negalima neatsižvelgti ir į politines rizikas. Būtent dėl to mūsų dabartinė situacija labai neigiamai veikia Baltarusijos – kaip IT šalies – reputaciją. Juolab kad čia daug vietos verslo, susijusio su internetu – taksi bei pristatymo tarnybos, internetinės parduotuvės, bankai, visi nukentėjo.
Kiekviena neveikiančio interneto diena turi šalutinį poveikį, tai daro didelius nuostolius Baltarusijos verslui. Vargu ar galima būtų įvardinti tikslią sumą, bet apie 50 mln. per parą – Baltarusijos užsidarymo kaina, tai tiesioginiai verslo nuostoliai.
Be abejo, visi turi atitinkamus protokolus, pagal kuriuos pagrindiniai darbuotojai galėtų išvykti į užsienį ir tęsti veiklą. Žmonės, priimantys Baltarusijoje tokius taktinius sprendimus kaip interneto išjungimas, negalvoja apie piliečių ir ekonomikos interesus, atitinkamai panašių brutalių sprendimų galima tikėtis bet kurioje kitoje sferoje.
– Prieš dvi savaites pasirodė informacija apie dalinį ar galutinį daugiau nei 70-ies įmonių darbuotojų išsikėlimą. Dabar jų jau turbūt dar daugiau. Po to, kai buvo sulaikyti keturi IT bendrovės „PandaDoc“ darbuotojai, jos vadovybė pareiškė, kad jeigu jie nebus paleisti, jiems teks uždaryti Minsko padalinį, o tai reikštų, kad būtų prarasta nemažai gerai apmokamų darbo vietų. Ar svarstote apie išvykimą, kokios jūsų kolegų nuotaikos?
– Skubotas sprendimas palikti šalį priimamas iš nevilties, aš tokių nuotaikų kol kas nepastebiu, bet vieši pareiškimai apie tokius ketinimus – geras būdas priversti susimąstyti asmenis, priimančius sprendimus. Techniškai evakuacija trunka kelias dienas, jai galima pasirengti, bet išvykti kol kas anksti. Apie neigiamus IT traukimosi padarinius daug rašoma, tai ir tiesioginiai, ir netiesioginiai nuostoliai. Mano turimais duomenimis, iki 60 proc. nuomojamų biuro patalpų Minske užima IT bendrovės, tie biurai tuštėja.
Ar galėtų tokia baigtis sugriauti ekonomiką, – abejoju, bet grąžinti čionai stambaus kapitalo bendroves, susigrąžinti reputaciją bus sunku, ir štai tokių nuostolių pinigais įvertinti neįmanoma. IT sferos darbuotojai lengvai juda po pasaulį, nėra jokių problemų išvykti kur nors pusmečiui, vėliau – grįžti. Aš asmeniškai kol kas nesu susidūręs su tokiais atvejais, kai dėl visų šių įvykių buvo priimamas sprendimas su visa šeima emigruoti.
Bet, žinoma, apie tai kalbama, ir tai tik stumtelėjo tuos, kurie ir taip ketino išvažiuoti. Pastebiu, kad dabar tampa populiari idėja išvykti pusei metų ir pasižiūrėti, kas bus toliau. Niekas nė neabejoja, kad masinės demonstracijos, vykstančios šiuo metu visoje Baltarusijoje, sukels atsakomąją valdžios reakciją. Tad galbūt kai kas nuspręs, kad šį įtemptą kritinį laiką būtų protinga išlaukti kurioje nors saugoje vietoje. Kol kas gi bendruomenė mėgina suprasti, kokiu mastu viskas gali paaštrėti padėtis Baltarusijoje represijų prasme.
