„Labiausiai jaudinanti tendencija yra CO2 išmetimas, šiuo atveju transporto sektoriuje, kam valdyti reikės ieškoti būdų. (...) Lietuva turės peržiūrėti savo energetikos ir klimato kaitos planus, ir lėšos įgyvendinti tikslams ateis iš Kitos kartos Europos finansavimo ir Tvaraus perėjimo mechanizmo. Jis skirtas daugiausia anglies regionams, bet taip pat ir Lietuvai, kuri turi pramoninių miestų, vienas ar kitas gamyklas, kurioms prisitaikyti prie šio tikslo bus sunkiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.
Pasak eurokomisaro, sprendžiant dėl naujojo rodiklio, vyko konsultacijos su mokslininkais ir verslu, siekiant, kad tikslas būtų realiai įgyvendinamas.
„Po intensyvių konsultacijų optimaliausias skaičius, iki kurio buvo prieita, tai bent 55 proc. sumažėjimas, kuris yra ambicingas, bet svarbiausia, kad jis yra pasiekiamas. Mes turime labai aiškų veiksmų planą, kaip mes to sieksime per ateinančius 10 metų. (...) Turime ir bendrą sutarimą Europos Parlamente, ir galų gale palaikymą iš verslo. 170 didžiausių įmonių vadovų kreipėsi į EK prezidentę visai neseniai, prašydami, kad tikslas būtų 55 proc.“, – sakė eurokomisaras.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė planus apsibrėžti ambicingesnį klimato tikslą ir šiltnamio dujų išmetimą iki 2030 metų mažinti mažiausiai 55 proc.
„Suprantu, kad šio rodiklio didinimas nuo 40 proc. iki 55 proc. vieniems pasirodys per griežtas, kitiems – per mažai griežtas“, – metinio pranešimo metu sakė EK pirmininkė.
„Vis dėlto poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad ekonomika ir pramonė gali su tuo susidoroti“, – tvirtino ji.
Europos Parlamento nariai ir ES šalių lyderiai dar turės patvirtinti naują klimato iki 2030 m. planą.
