Verslo konfederacijos, asociacijos „Infobalt“, „Investuotojų forumo“ bei trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių – „Telia Lietuvos“, „Tele2“ ir „Bitės“ – Vyriausybei ir Prezidentūrai antradienį išsiųstame laiške, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad valstybė, kurdama VKRT, nori sau pasiimti dalį svarbių 5G ryšio plėtrai numatytų dažnių 700 MHz ir 3,5 GHz ruožuose.
Jų teigimu, tokie sprendimai padarytų neigiamą įtaką ne tik 5G ryšio plėtrai Lietuvoje, tačiau ir bendrai šalies investicinei aplinkai.
Taip pat laiške teigiama, jog jei tokį tinklą kurtų valstybė, jis kainuotų 4-5 kartus brangiau nei tuo atveju, jei kritinio tinklo infrastruktūrą sukurtų bei paslaugas teiktų jau veikiantys operatoriai.
Ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad valstybės investicijos į naują kritinio ryšio tinklą siektų apie 43 mln. eurų.
Tačiau informacinių ryšių ir technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad Europos Sąjungoje (ES) atlikti tyrimai rodo, jog atskirai valstybės nuo privačių rinkos žaidėjų vystomi tinklai kainuoja apie 40 proc. daugiau.
Anot jo, vienos bazinės stoties įrengimas kainuoja nuo 50 iki 60 tūkst. eurų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) birželio 1 dienos duomenimis, „Telia Lietuva“ turi 1467, „Tele2“ – 1339, „Bitė Lietuva“ – 1190 tokių stočių.
Todėl, norint sukurti konkurencingą tinklą, investuoti reikėtų gerokai daugiau, perspėja „Infobalt“.
„Tai yra daugiau nei 3 tūkst. lokacijų, kur stovi bazinės stotys. Tai valstybei reikia padaryti tokias investicijas, kurios jau yra padarytos“, – BNS sakė M. Ubartas.
„Šitas iš po stalo ištrauktas ėjimas neturi nieko bendro nei su saugumu, nei su kritiškumu, nei su sveika logika. Mano nuomone, tai yra nereikalingas tiek laiko, tiek resursų švaistymas“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Telecentras teigia, kad teigti, jog norima sukurti paraleliai veikantį tinklą ir infrastruktūrą, nėra teisinga, taip pat netikslinga teigti, jog Telecentras faktiškai taptų valstybiniu telekomu.
Anot įmonės vadovo Remigijaus Šerio, norima sukurti dedikuotą nekomercinės paskirties tinklą, kuriuo naudotųsi šalies specialiosios tarnybos – policija, civilinė sauga, ugniagesiai, greitoji pagalba, energetikai, muitinė ir kiti.
„Problema yra ta, kad šiuo metu daug tarnybų naudoja skirtingų technologijų radijo ryšio tinklus, kurie tarpusavyje negali būti sujungti ar suderinti. Pavyzdžiui, policija negali tiesiogiai susijungti su greitąja pagalba, netgi dirbdamos tame pačiame karštame taške“, – BNS sakė R. Šeris.
5G plėtros dažniai
Projekte numatoma, kad Vidaus reikalų ministerija iki spalio 20 dienos turės kreiptis į RRT dėl 2x15 MHz dažnių ruožo iš 700 MHz dažnių juostos ir 3,5 GHz dažnių ruože esančios 100 MHz pločio juostos rezervavimo VKRT reikmėms.
Šie dažniai galėtų būti panaudoti komercinio 5G tinklo plėtrai. M. Ubartas pabrėžia, kad nelogiška duoti tokius pat dažnius paslaugai, kuria naudosis vos apie 11 tūkst. žmonių, kaip ir tai paslaugai, kuria naudosis milijonas vartotojų.
„Yra trys operatoriai, kurie stato tinklus ir jų tinklais naudosis po milijoną vartotojų, plius dar kažkiek bus interneto įrenginių. Ir dabar pastatysime dar vieną tinklą, kuriuo naudosis 11 tūkst. žmonių. O ribotus resursus, tai yra dažnius, abu turės vienodus. Tai mes vienareikšmiškai skriaudžiame patys save“, – kalbėjo „Infobalt“ vadovas.
Tačiau Telecentras sako, kad komercinėms reikmėms numatoma skirti tris ketvirtadalius dažnių diapazono, o likęs ketvirtadalis būtų panaudotas VKRT reikmėms.
„Dažniai yra valstybės turtas, kuris turi būti naudojamas valstybės ir visuomenės poreikiams, tame skaičiuje ir saugumo užtikrinimo poreikiams. Mūsų turimomis žiniomis, dauguma Europos valstybių rezervuoja dažnio resursus, kurie yra arba bus skiriami valstybės saugumo poreikiams užtikrinti. Švedija šiuo atveju būtų sektinas pavyzdys“, – sakė R. Šeris.
Anot jo, panaudoti „Bitei“ parduodamo interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslo „Mezon“ infrastruktūros VKRT kūrimui nebuvo įmanoma, nes ji tam nėra technologiškai tinkama.
Galiausiai, M. Ubartas pažymi, kad pradėjus kurti valstybinį operatorių, mažėja kitų operatorių suinteresuotumas investuoti.
Savo ruožtu R. Šeris tvirtina, kad dažnių dedikavimas VKRT negali būti traktuojamas kaip valstybinio telekomo kūrimas, o tinklas esą nekeltų grėsmės komerciniams operatoriams.
Susisiekimo ministerija siūlo kurti tinklą hibridiniu modeliu: valstybės kontroliuojamo operatoriaus statomas tinklas, pasitelkiant ir privačius operatorius.
Teigiama, kad šiuo metu valstybėje veikia daugiau kaip 15 skirtingų ir tarpusavyje nesujungtų mobiliojo ir radijo ryšio tinklų, o ryšio kaštai vienam įrenginiui metams svyruoja nuo 41 euro (Kalėjimų departamentas) iki 2950 eurų (Vilniaus greitoji medicinos pagalba).
Siūlymas trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime.