„Tai radikaliai skirtingi dalykai. Pavadinimas vienas, o vidus yra visai apie kitką“, – antradienį laidoje „Delfi tema“ sakė ji. – Tikslas buvo ilgalaikė strategija. Ji nusirito iki paprastų ir trumpiausių tikslų – „gaisrų gesinimo“. Impulsas skiriamas vartojimo didinimui ir matome, kad didžioji dauguma pinigų sueina į statybų sektorių, į betoną.“
Kaip žinia, Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų. Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų. Šiuo metu plane yra 15 patvirtintų projektų, tačiau kas savaitę posėdžiaujantis investicijų komitetas turėtų jų patvirtinti daugiau.
Kitas „Delfi temos“ pašnekovas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pasakojo, kad dalyvavimas investicijų komitete yra patariamojo balso teise.
„Sprendimas yra valstybės tarnautojų. Mes esame labiau „patarėjai-pritarėjai“ įvairiose situacijoje, o tempas ten yra milžiniškas. Pavyzdžiui, vakar apie 20 val. gavau 7 ar 8 laiškus su skirtingomis temomis, skirtingais sprendimais. Juokauju, kad kiekvienoje organizacijoje turėtume turėti po vieną ar du etatus, kurie sektų. Matome, kad greitis yra pagrindinis akcentas šiame plane.
Tai ir didžiausias iššūkis bei kritikos objektas. Lietuvių liaudies yra posakis, kad „greitas darbas – akli kačiukai,“ – sakė jis.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Birutė Miškinienė taip pat sakė, kad tikrojo sprendžiamojo balso ir įtakos komitete neturi.
„Iš pradžių pakankamai entuziastingai pradėjome dalyvauti. Procesas buvo sudėliotas tikrai labai gerai, su datomis. Jis turėjo būti pasibaigęs rugsėjo 4 dieną, bet šiandien dar neturime rezultato, o tai reiškia, kad projekto nesudėliojome, kaip tikėjomės.
Norėjome padaryti per daug, per trumpą laiką ir su labai ribotais ištekliais. Priemonių yra per daug, gauname daug ir didelių dokumentų. Jie profesionaliai parengti, bet nėra laiko ir pajėgumų įsigilinti, nes paprastai jie ateina labai vėlai, posėdžiai nėra suplanuoti taip, kad galėtum susiplanuoti savo laiką.
Tai nėra mūsų pirmasis darbas ir mes visi čia dirbame visuomeniniais pagrindais. Kadangi mums nėra „tas pats“, todėl dalyvaujame. Buvo vasara, žmonės atostogavo, plius turime iššūkius nuotolinių debatų. Ką reiškia, kai grupėje dalyvauja 60 žmonių ir daugiau? Klausimui – 45 minutės. Struktūra yra, vertinimai padaryti, Centrinė projektų valdymo agentūra pristato. Viskas atrodytų kaip ir gerai, bet jei paklaustumėte, ar aš tikiu, kad iš to DNR plano bus proveržis – tikrai ne“, – laidoje sakė ji.
Į „Delfi temą“ buvo kviečiami ir Finansų ministerijos atstovai, tačiau jiems atstovauti savo pozicijos nepavyko. Paaiškinta, kad vieni atostogauja, o kiti turi būti posėdžiuose.
Kokybiški dokumentai
B. Miškinienė sakė, kad jai kartais gaila DNR planui dokumentus rengiančių valstybės tarnautojų.
„Jie neturi visko žinoti, bet kartais jie neturi praktikos, mechanizmo, kaip įtraukti socialinius partnerius. Dar jie bijo verslo – kad jis užsiims lobizmu ir pan. Manau, kad mes visi mokomės. Tik didoka to mokymosi kaina“, – sakė ji.
A. Romanovskis teigė, kad darbo valandų neskaičiuojantys tarnautojai, kurie dirba ir rašo projektus, yra herojai.
„Tokio lygio – dokumentai yra puikiai parengti. Tada klausimas, o dėl to? Kokia iš to nauda? Kita vertus, gerai, kad mus prileidžia ir dabar galime triukšmauti. Prieš kelis metus nieko nebūtume žinoję apie tuos sprendimus. Būtų išdalinti pinigai ir tiek.
Beje, Seimo nariai dabar turi kitų iššūkių. Parlamentinė kontrolė – dilema. Komiteto posėdžiai vyksta, o pas juos Vyriausybės nariai neina. Taip pandemijos įkarštyje buvo, nes yra ir toks požiūris, kad mes dirbame, netrukdykite“, – svarstė konfederacijos prezidentas.
Jis kalbėjo, kad dėl viso DNR plano greičiausiai dar kils politinių klausimų.
„Nes naujoji valdžia (ar ji keisis, ar nesikeis) vis tiek peržiūrės visą šį dalyką. Dėl to vienas faktorių buvo greitis, nors žinome, kad pandemijos metu greitis svarbiausia pirmosiomis savaitėmis. Dabar, kai vasarą situacija stabilizavosi, reikia ne greitai, o protingai priiminėti sprendimus. Manau, kad pamatysime, kad nors kai kurie „čekiai“ yra išrašyti, bet jie nėra pagrįsti.
Dar matome, kad kai kurios institucijos, naudojasi proga ir nori sau pasididinti finansavimą. Jei anksčiau reikėdavo apsiginti Seime, dabar gali staiga išsitraukti savo idėjas ir gauti pinigų, – sakė jis. – Kovą ir balandį reikėjo greičio, bet valstybės aparatas įsivažiavo ir įsibėgėjo tik dabar. O dabar objektyviai reiktų pristabdyti ir pasižiūrėti, ką mes iš tikrųjų darome.
Buvo planuojama recesija, o dabar išėjo, kad ekonomikos nuokrytis nebuvo toks baisus. Jei taip, tai gal būtų verta nuimti apsukas nuo ekonomikos variklio.“
Bendro vaizdo dar nematė
I. Ruginienė sakė, kad yra įrašyta į visus investicijų komiteto pakomitečius.
„Įrašyta dėl to, kad pačioje pradžioje išreiškėme nemažai kritikos ir Vyriausybė, matyt, nusprendė, kad lengviausia yra ne atsakyti į kritiką, ne pasitaisyti, o tiesiog įrašyti į komitetus.
Mūsų dalyvavimas yra tiesiog formalumas. Dėl to LPSK savo dalyvavimą pakomitečiuose pristabdė, nes dalyvavimas reiškia automatinį pritarimą. Keisti arba savo nuomonę išreikšti nebeįmanoma, nes analizuojamos jau konkrečios koncepcijos. Dėl to, manau, kad diskusiją turėtume pradėti nuo ištakų, nuo plano, jo idėjos ir sukūrimo etapų“, – laidoje sakė ji.
Konfederacijos pirmininkė kalbėjo, jog buvo įtraukta tik į proceso paseką. „Kai per septynis penktadienius, per 30 minučių turi pasėdėti ir pažiūrėti, faktiškai yra užfiksuojama, kad pritari ir eina toliau“, – dėstė ji.
Pašnekovė pridūrė, jog bendro DNR plano vaizdo dar nėra mačiusi.
„Kokie sektoriai labiausiai išlošia, kur tie pinigai eis, kur nenueis. Mums dozuoja tą informaciją po truputį ir tada ateini „čia ir dabar“ sprendi – sprendi „taip“ arba „ne“ (dažniausiai „taip“). O kas bus rytoj, sužinosi rytoj“, – sakė I. Ruginienė.
