Kitų metų biudžetas, anot ministro, bus formuojamas, remiantis šiais principais: „Pirma, didinti išlaidas tik tose srityse, kiek tai liečia labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Antra, turime stabdyti visų kitų išlaidų augimą. Turime investuoti į ateitį, kad kuo greičiau keistųsi mūsų ekonomikos struktūra ir kad kuo greičiau mūsų skolos trajektorija pereitų iš augimo į mažėjimą.“
Kaip teigia V. Šapoka, išlaidos didės socialinėje srityje, medikų ir mokytojų atlyginimams.
Rizika išlieka didelė
Ministras neigia ir kai kurių ekonomistų pasisakymus, kad nereikės grąžinti skolos.
„Skolas tikrai reikės grąžinti, turime daryti viską, kad skolos lygis išliktų kuo žemesnis. Lietuvai optimalus skolos lygis yra apie 40 proc. nuo BVP. Jeigu skola augs daugiau ir viršys 60 proc., investuotojams į valstybės skolą, vyriausybės vertybinius popierius kiltų klausimų dėl mūsų ateities tvarumo, jie pradėtų reikalauti žymiai didesnių palūkanų“, – aiškina V. Šapoka.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos situacija vis dar išlieka viena geriausių ES.
„Mūsų nuosmukis bus tikrai neženklus, apie 1,5 proc. ir augimas kitais metais – 3,3 proc. Kai buvo prasčiausias ketvirtis, Lietuvoje ekonomika smuko 4,2 proc., euro zonos vidurkis buvo – 15“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Šapoka.
„Suveikė tiek ekonomikos skatinimo planai. Matome, kad vartotojų lūkesčiai labai smarkiai atsitiesė, šiuo metu yra vieni geriausių ES, taip pat verslo lūkesčiai pakankamai staigiai atsitiesė. Eksporto rinkose situacija taip pat geresnė nei prognozuota“, – priduria ministras.
Jis teigia nesitikintis kad situacija iki metų galo gali staiga pablogėti, tačiau gyventojus ragina būti atsargius priimant svarbius finansinius sprendimus.
„Kalbant apie šeimos finansus, tikrai raginčiau įsivertinti savo situaciją. Rizikos nėra išnykusios, jos yra didelės ir prieš darant kažkokius svarbius finansinius sprendimus tikrai reikia pagalvoti keletą kartų“, – sako V. Šapoka.
„Kai kalbame apie verslą, vyksta rinkų persidalijimas, ir čia negalima snausti – reikia ieškoti naujų rinkų, naujų nišų, kurti naujus produktus. Tai universalaus patarimo visiems nėra“, – aiškina jis.
Visų verslų išgelbėti nepavyks
V. Šapokos įsitikinimu, jei Vyriausybė nebūtų ėmusis ekonomikos skatinimo priemonių, nuosmukis, nedarbo lygis būtų žymiai didesni, žmonių pajamos kritusios daugiau: „Galima nieko nedaryti, galima pradėti taupyti, bet tokiu atveju ekonomikos pasekmės būtų žymiai baisesnės.“
„Viskas buvo daroma, kad išsaugotume kuo daugiau darbo vietų, tačiau bus tokių sektorių, kurie, jei nepersitvarkys, tikėtina, kad jiems ateis galas. Po tokios pandemijos tikėtina, kad paklausa toms prekėms tikrai neatsigaus per metus. Turiu omenyje tiek atvykstančio turizmo sektorių, tiek viešojo maitinimo sektorių, tuos, kurie labiausiai yra nukentėję“, – sako V. Šapoka.
Anot jo, valstybės pagalba šiems sektoriams negalės tęstis labai ilgai.
„Pagalbos nutraukimas turėtų būti laipsniškas, bet ji negali tęstis be galo. Ne visi verslai tose srityse išgyvens, reikia galvoti, kaip perorientuoti verslą, į kokias naujas sritis pasukti“, – laidoje „Delfi diena“ kalba finansų ministras.
