„Ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc., pakankamai spartus atsigavimas kitąmet – 3,3 proc.“, – pirmadienį, pristatydamas makroekonomikos prognozes, sakė V. Šapoka.
„Ekonominį šoką atlaikėme tikrai deramai, Lietuvoje ekonomikos nuosmukis antrąjį ketvirtį, kai buvo pats pandemijos pikas, nuosmukis buvo vienas žemiausių visoje ES“, – pridūrė jis.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė sakė, kad sumažėjęs vartojimas turės neigiamą įtaką metiniam ekonomikos rezultatui.
„Apie investicijas kalbant, jos irgi sulėtėjo, kai kuriuose sektoriuose ženkliai, bet situacija sektoriuose skirtinga. Ypač matome spartų investicijų smukimą transporto sektoriuje, o tokiame sektoriuje, kaip informacinės technologijos, investicijos netgi paaugo.
Paskutinė sudėtinė BVP dalis – eksportas. Eksportas šiais metais mažės, bet reikėtų pasidžiaugti tuo, kad mūsų lietuviškos kilmės prekių pagrindinėse eksporto partnerėse, kaip Vokietija, Latvija, Lenkija, smukimas yra šiek tiek mažesnis nei euro zonoje, kur vidutiniškai smuko 15 proc.“, – kalbėjo M. Tuskienė.
Anot jos, numatoma, kad 2021 metais ekonomika atsigaus, metinis augimas sieks 3,3 proc., o 2022-2023 metais ekonomika vidutiniškai augs po 2,3 proc.
„Verslo ir vartotojų lūkesčiai yra pozityvūs, rugpjūtis buvo ketvirtas mėnuo iš eilės, kai vartotojų lūkesčiai gerėjo. Nors rugpjūtį gyventojai savo finansinę situaciją ar šalies ekonominę padėtį vertino be pokyčių, tačiau yra nusiteikę išleisti didesnes pinigų sumas stambesniems pirkiniams. Nusiteikimas vartoti tikrai yra. Rugpjūtį taip pat buvo ketvirtas mėnuo iš eilės, kai pasitikėjimas ekonomika auga“, – teigė viceministrė.
„Nors nuotaikos gerėja, bet įmonių, vertinančių save kaip paveiktų nuo COVID-19 skaičius, sudaro apie ketvirtadalį“, – pridūrė M. Tuskienė.
Šiemet nedarbo lygis, anot Finansų ministerijos, išaugs iki 8,8 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9 proc. 2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 7,9 proc.
Numatoma, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje augs 6,5 proc., o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.
Vidutinė metinė infliacija šalyje šiemet sumažės iki 0,9 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,8 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.
„Nuosaikų kainų augimą lemia iš esmės naftos ir kitų energinių prekių kainos. Jos neauga ir turi mažinantį poveikį. Kalbant apie paslaugas, jos tradiciškai sudaro didesnę tendenciją kainoms augti. Priklausomai nuo paslaugų rūšies, tarkime, turizmo srityje paslaugų poreikis yra mažesnis ir ten kainos taip sparčiai neauga. Kituose sektoriuose darbo užmokesčio augimas sudaro sąlygas paslaugų sektoriuje kainoms didėti“, – sakė viceministrė.
Finansų ministras V. Šapoka dar kartą akcentavo, kad, esant neapibrėžtai situacijai dėl koronaviruso, 2021 metų biudžete būtina stabdyti ne pirmo būtinumo išlaidas.
„Biudžetas nėra baigtas ruošti ir šios prognozės bus bazinis scenarijus peržiūrėti biudžeto projektą. Kalbant apie pagrindinius dydžius, turėsime deficitą. Tas deficitas bus sveiko proto rėmuose. (...) Ne kartą esu pabrėžęs, kad biudžetas turi būti saugus. Taip, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais, tačiau, kadangi situacija labai neapibrėžta, rizikų yra begalės, turime stabdyti išlaidų augimą visose srityse, kurios nėra pirmo būtinumo“, – sakė V. Šapoka.
Finansų ministerija vasaros prognozėse buvo numačiusi, kad ekonomika šiemet susitrauks 7 proc.
