Naujausias prognozes pristatys finansų ministras Vilius Šapoka ir viceministrė Miglė Tuskienė.
Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas antrąjį ketvirtį, kurio didesnę dalį šalis gyveno karantino režime, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, siekė 5,5 proc. ir buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika.
Vertindamas antrojo ketvirčio BVP duomenis V. Šapoka sakė, kad Lietuva koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominį šoką atlaikė gerai, tačiau pabrėžė dėl ekonomikos jaučiantis „atsargų optimizmą“, nes reikšmingą žalą šalies ūkiui galėtų padaryti vėl pablogėjusi pandeminė situacija.
Birželio pabaigoje ministerija prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 7 proc., balandį – 7,3 proc. smukimas.
Rugpjūčio mėnesį „Swedbank“ teigė, kad nepaisant koronaviruso krizės, dėl kurios Lietuva tris mėnesius gyveno karantino sąlygomis, šalies ekonomika šiemet trauksis 1,7 proc. – daug mažiau, nei prognozuota krizės įkarštyje.
„Swedbank“ taip pat mano, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 4,9 proc., 2022 metais – 3,4 proc.
SEB bankas teigia, kad Lietuvos ūkis šiemet susitrauks 1,3 proc., o 2021 ir 2022 metais augs po 3 proc. V. Šapoka rugpjūčio pabaigoje yra sakęs, kad naujausios bankų prognozės yra arti tiesos, darant prielaidą, kad pandeminė situacija nepasikeis iš esmės.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet „gali nemažėti, arba mažėti labai nereikšmingai, gali būti netgi nulis, arba šiek tiek augimo“.
Naujausios prognozės smarkiai kontrastuoja su karantino mėnesiais ir iškart po jo skelbtais skaičiais, kuomet bankai, valdžios institucijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Komisija Lietuvai šiemet prognozavo maždaug 6-10,5 proc. BVP susitraukimą.