Pavyzdžiui, šiemet įkurtos partijos Laisvė ir teisingumas nariai norėtų įsteigti Ateities ministeriją, kuri būtų atsakinga už žinių ekonomikos, mokslo, technologijų, telekomunikacijų raidą, su tuo susijusias inovacijas. Nauja ministerija atsirastų nedidinant esamų ministerijų skaičiaus.

Filosofo Arvydo Juozaičio vadovaujama Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai siūlo, kad šeimoms būtų siūlomos beprocentės būsto paskolos, skolą mažinant už kiekvieną gimusį vaiką.

Kovą įkurta Seimo nario Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga pasisako už tai, kad pensijos siektų pusę vidutinio atlyginimo, t. y. apie 440 eurų.

Dar daugiau žada Lietuvos žaliųjų partija, siekianti, kad pensijos būtų nemažesnės už minimalią mėnesinę algą, o ši būtų 1 tūkst. eurų. Atitinkamai vidutinis mėnesio darbo užmokestis, jų teigimu, turėtų sudaryti 2 tūkst. eurų.

1 tūkst. eurų MMA ir 2 tūkst. eurų VDU nori ir Gedimino Kirkilo Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Jei taip pat kalba, kad vaiko pinigai po 4 metų sudarytų 150 eurų, kai dabar yra 60 eurų.

Keis mokesčius

Didesnį mokesčių progresyvumą žada Drąsos kelias, filosofo Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas, Naglio Puteikio Centro partija-tautininkai, buvusio krepšininko Tomo Pačėso Lietuva – visų, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai.

Tuo metu pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija kalba apie mokesčių mažinimą. Jie siūlo gyventojų pajamų mokestį sumažinti iki 15 proc. (dabar yra 20 proc.).

Mažinti mokesčius norėtų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Jie žada per 4 metus gyventojų pajamų mokestį sumažinti iki 15 proc., pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams – iki 5 proc.

Dar vienas Liberalų sąjūdžio pasiūlymas – suvienodinti neapmokestinamąjį pajamų dydį su MMA, taip uždirbantys mažiausiai pajamų mokesčio išvis nemokėtų.

„Laisvė ir teisingumas“ siūlo sukurti ilgalaikę mokestinę politiką laisvai samdomiems asmenims, taikyti skirtingus PVM tarifus skirtingiems produktams ir paslaugoms, pavyzdžiui, sveikus produktus apmokestinti mažesniu PVM tarifu, o nesveikus – didesniu.

Mokesčių lengvatas ekologiškiems produktams siūlo ir Lietuvos žaliųjų partija. Partija dar siūlo taikyti 0 PVM tarifą elektrinėms, 9 proc. PVM tarifą hibridiniams automobiliams ir tokį patį – ekologiškiems produktams, palaipsniui naikinti lengvatas žymėtam žemdirbių dyzelinui, naujam smulkiam ir vidutiniam verslui steigti sukurti valstybinę programą, kuri leistų imti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, o verslo savininkus, kurie įkuria pirmąjį verslą, atleisti pelno mokesčio pirmus 3 metus, skatinti mokslui imlias verslo formas.

Apie mažesnį PVM būtiniausioms prekėms kalba Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. Jie taip pat norėtų labiau apmokestinti kapitalą.

LSDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija maisto produktams siūlo 9 proc. PVM.

Anot Gintauto Palucko, paraleliai reikėtų didinti ekonomikos nestabdančius mokesčius, pavyzdžiui, nuosavybės mokestį. Jo teigimu, siūloma didinti juridinių asmenų pelno mokestį, paliekant lengvatas reinvestuojamam pelnui bei pelno dalinimuisi su darbuotojais.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga neketina pamiršti bankų aktyvų ir prekybos centrų apyvartos apmokestinimo. Pasak partijos kandidatų sąrašo vedlio Seimo nario Zbignevo Jedinskio, vien bankų apmokestinimas biudžetą papildytų apie 100 mln, eurų.

Apie nekilnojamojo turto, komercinės žemės, bankų, prekybos centrų, dividendų ir kitus mokesčius kalba ir V. Radžvilo Nacionalinis susivienijimas.

Tarp kitų LLRA-KŠS pasiūlymų – iki 1 proc. sumažinti GPM tiems, kas uždirba MMA.

Dėmesys mažam verslui

Laisvės partija siūlo 3 proc. bendrojo vidaus produkto skirti mokslo tyrimams. Tuo metu 2017 metais skilusi Lietuvos socialdemokratų partija norėtų, kad kultūrai skiriama BVP dalis per artimiausius 4 metus reikėtų padidėtų iki 2 proc.

LSDDP siekia, kad BVP perskirstymas per biudžetą didėtų iki 35 proc.

Laisvė partijos programoje žadamos lengvatos pradedančiam ir inovatyviam verslui. Teigiama, kad būtų skiriama paramą kuriantiems darbo vietas, žadama naujas įmones 2 metus atleisti nuo mokesčių, paramą startuoliams ir įmonėms iki 10 žmonių, radikaliai mažinti biurokratiją. Partijos siekis – kad Lietuva užimtų pirmą vietą verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko reitinge „Doing Business“ (šiuo metu šalis yra 11-oje pozicijoje).

Aušrinės Armonaitės partija tvirtina, kad norint išvengti žaliavų gamybos poveikio aplinkai, reikalingas žiedinės ekonomikos vystymas, o siekiant mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai būtina politika, kuri skatintų žemės ūkio plėtojimąsi įsipareigojant teikti viešąsias gėrybes ir ekosistemines paslaugas.

Naujai įsikūrusias smulkias ir vidutines įmones norėtų remti ir Drąsos kelias. Ši partija siūlo iš dalies finansuoti naujų darbo vietų steigimą, taip pat padėti gauti paskolas įsigyti įrangai, skatinti lietuviškos produkcijos pirkimą, viešųjų pirkimų įstatymuose numatant, kad konkursų nugalėtojais būtų skelbiami tie, kas parduoda savo Lietuvoje sukurtą produkciją.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai teigia, kad ekonomiką svarbu periorientuoti taip, kad ji kurtų aukštesnę pridėtinę vertę.

Dvi kadencijas opozicijoje dirbanti partija dar sako, jog svarbu skatinti žaliąjį kursą – investuoti į sprendimus, kurie leistų pramonei gaminti mažiau taršius produktus. Konservatoriai taip pat siūlo sudaryti nacionalinį susitarimą dėl miškų politikos, kuris išlaikytų balansą tarp ekonominio naudingumo ir aplinkosaugos.

TS-LKD pasisako už pokyčius imigracijos politikoje, kuriais būtų siekiama pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus. „Gerinsime sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, įgyvendinsime socialinės atsakomybės principus“, – žada konservatoriai.

Darbo partija savo prioritetais įvardija ekonomikos augimą, geresnes sąlygas Lietuvos gamintojams, paramą smulkiam ir šeimos verslui.

Pasak partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, Lietuva kol kas negali pragyventi iš aukštųjų technologijų, todėl „reikia turėti bazinių sričių, kur žmonės galėtų dirbti ir uždirbti“. Įgyvendinę šiuos tikslus „darbiečiai“ žada gyventojų pajamų augimą, taip pat laikosi pozicijos, kad „socialinė politika turi būti motyvuojanti, o ne skatinanti laukti išmaldos“.

Kalba apie ekologiją

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programoje kalba apie darbų tęstinumą. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžia, kad jų valdymo metu didėjo pensijos, darbo užmokestis, pašalpos, išmokos, pavyko sukaupti rezervą ir valstybės ižde, o tai padėjo ištikus koronaviruso sukeltai ekonominei krizei.

LVŽS rinkimų programos pagrindą sudaro Vyriausybės parengti dokumentai: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planas, Lietuvos ateities DNR planas, Nacionalinės energetikos ir klimato srities veiksmų planas.

Partija dar kelia tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje sumažėtų 9 proc., ketina mažiausiai pusantro karto sumažinti energijos vartojimo intensyvumą ir iki 45 proc. padidinti atsinaujinančios energetikos išteklių dalį visoje energetikoje.

Tradiciškai LVŽS pasisako už alkoholio ir narkotikų prieinamumo mažinimą.

Nacionalinis susivienijimas dėsto, kad Europos Sąjungos gaunamas lėšas kaimo plėtrai Lietuva turėtų skirti regionams, kaimams, smulkiam ir vidutiniam verslui, šeimos ūkiams.

Liberalų sąjūdžio programoje galima rasti teiginių apie maksimaliai apribojamą valstybės konkuravimą su verslu. Liberalai taip žada atšaukti dalį valdančiųjų „valstiečių“ įvestų ribojimų.

Jų programoje taip pat įrašytas siekis Lietuvą paversti Žaliojo kurso lydere. Anot partijos, ši Europos Komisijos programa yra unikali galimybė Lietuvai tapti tvarių išteklių naudojimo šalimi bei išnaudoti europinio finansavimo galimybes.

Savo ruožtu Laisvė ir teisingumas kalba apie tai, kad mokesčių inspektoriai turėtų tapti smulkiojo ir vidutinio verslo buhalteriais – kad jie tokiems verslininkams apskaičiuotų mokesčius.

Pasak vieno partijos lyderių Artūro Zuoko, valstybė turėtų atsisakyti pirkti prekes ir paslaugas iš tiekėjų, kurie moka savo darbuotojams minimalų atlyginimą. Trūkstant darbuotojų, darbdavius siūloma skatinti išlaikyti pensinio amžiaus žmones rinkoje, jiems leidžiant už pensininką darbdavys tik 10 proc. socialinio draudimo mokesčio. Raginama atsisakyti amžiaus cenzo dirbti valstybės tarnyboje.

Laisvė ir teisingumas dar žada, kad 500 mln. eurų skirs valstybinio būsto plėtrai, užbaigs daugiabučių renovavimą ir žvyrkelių asfaltavimą.

Krikščionių sąjunga sako, kad įsteigs valstybinį komercinį banką, skirs paramą vidutiniam ir šeimos verslui.

„Dabar pažeistas visuomenės solidarumo balansas ir didžiausia našta krenta tiems, kurie gauna mažas pajamas. Mes nesame visuotinės lygybės partija, bet balansas visuomenėj turi būti toks, kad pirmiausia turi būti orientuojamasi į žmogų, o ne pelno siekimą“, – teigia R. J. Dagys.

Lietuvos žaliųjų partija norėtų skatinti žaliąją energetiką, mažinti visų rūšių taršą, išsaugoti ekosistemas.

Žalieji siūlo Lietuvai būti ambicinga ir tapti nepriklausoma nuo iškastinio kuro bei sukurti uždaru ciklu veikiančią žiedinę ekonomiką. Jie kelia tikslą, kad iki 2040 metų šalis atsisakytų naftos, dujų, anglies ir pereitų prie atsinaujinančių energijos išteklių – saulės, vėjo, žemės gelmių energijos ir kt.

Dar vienas pasiūlymas – kurti žaliųjų investicijų fondus, kad į juos gyventojai investuotų pensines ar kitas investicines lėšas, o iš jų būtų galima apmokėti atsinaujinančios energijos gavybos procesus.

Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai nori didinti kapitalo apmokestinimą. Jie dar deklaruoja, kad pensijos turintiems visą darbo stažą turėtų siekti 60 proc. vidutinio atlyginimo.

Lietuvos socialdemokratų partijos programoje yra idėja Lietuvoje veikiančias verslo agentūras konsoliduotos į dvi – investicijų ir inovacijų agentūras, taip mažinant biurokratiją.

Lietuvos liaudies partija išsiskiria tuo, kad siūlo pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Jų teigimu, tik taip bus galima užtikrinti, kad ji veiks saugiai.

Seimo rinkimai šiais metais vyks spalio 11 dieną, antrasis turas numatomas spalio 25-ąją.

Publikacijoje remtasi viešai prieinamomis partijų programomis ir naujienų agentūroje BNS surengtų spaudos konferencijų metu paskelbtais politikų teiginiais.