„Atviri duomenys yra būtini ekonomikos pažangai ir augimui. Ir Lietuvos, ir pasaulio patirtis rodo, kad atviri duomenys paskatina naujų verslų ir naujų paslaugų gyventojams kūrimą. Nemažai startuolių priklauso nuo institucijų atveriamų duomenų – tačiau dar daugiau galėtų susikurti, jeigu šie duomenys būtų atveriami plačiau, – sako atvirų duomenų platformos „Abalt“ direktorė dr. Gerda Jurkonienė. – Lietuva turi puikių pavyzdžių, kaip institucijoms atvėrus duomenis, susikūrė ir naujos paslaugos, ir naujos įmonės, tačiau palyginti su Europos situacija Lietuva ženkliai atsilieka nuo pažangos ir vis dar yra tarp paskutinių – 24 vietoje pagal atvirų duomenų rodiklį“.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka skaičiuoja, kad šiuo metu jau yra atverta 950 rinkmenų iš 15 organizacijų, o kitu etapu siekiama atverti dar 400 duomenų rinkinių.

„Tai papildomas pilnai neišnaudojamas resursas, kuris leistų startuoliams įgyvendinti naujas idėjas, valstybei – greičiau reaguoti, efektyviau valdyti ir generuoti papildomas pajamas. Jau atverti duomenys suteikia galimybes kurti inovatyvius sprendimus ir nevyriausybiniam sektoriui. Tuo pasinaudojo tokie NVO kaip „Atlasas“, „Regia“, „Transparency International“ Lietuvoje“, – kalba viceministrė.

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, valstybės tvarkomų duomenų atvėrimas valstybės institucijoms pirmiausiai leistų sutaupyti nemažą dalį išlaidų, o tai reiškia mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių.

„Apskritai valstybėje neturėtų būti uždarų duomenų, ypač verslo. Atverti verslo duomenys leistų efektyvinti vidinius įmonių procesus, vartotojams atpigtų įvairios paslaugos, o verslas gautų naują impulsą šiuo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu. Kaimyninės šalys, pvz. Latvija, jau yra pasiekę didesnės pažangos šioje srityje ir atvėrę verslo duomenis, o mūsų institucijos kol kas tik žada, tačiau menkai daro. Nors dalis duomenų jau yra atverta anksčiau, pvz., Sodros ar Regitros, tačiau dar daugiau reguliuojančių institucijų duomenų verslui yra nepasiekiami. VMI, Muitinės departamentas ar Veterinarijos tarnyba yra sukaupę didelis duomenų rinkinius, o jų atvėrimas padėtų sumažinti reguliavimo naštą bei skatintų skaidresnius ir verslo, ir institucijų procesus“, – sako asociacijos „Infobalt“ vadovas.

40 proc. augimas Europoje per penkerius metus

Europos organizacijų, analizuojančių atvirų duomenų raidą ir poveikį, tyrimai rodo, kad šiais metais pirminės atvirų duomenų, t.y. tiesiogiai su atvirais duomenimis dirbančio verslo, rinkos dydis Lietuvoje gali siekti iki 0,5 mlrd. Eur.

Skaičiuojama, kad antrinės rinkos dydis gali būti penkis kartus didesnis. Iš viso Europoje per penkerius metus atvirų duomenų sukuriamo verslo apimtys išaugo 40 proc. – ypač augimas buvo spartus šalyse, kur valstybės tvarkomi duomenys yra plačiai atverti – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje. Per penkerius metu trečdaliu padaugėjo ir su atvirais duomenimis susijusių darbo vietų kūrimas Europoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu tokiose įmonėse dirba apie 1 mln. darbuotojų.

„Atvėrus duomenis, paslaugos gyventojams galėtų atpigti, – sako „Abalt“ vadovė G.Jurkonienė. – Kaip pavyzdys gali būti bankai – į privalomų pinigų plovimo, rizikos vertinimo reikalavimų įgyvendinimą jie investuoja šimtus tūkstančių, o bendrai sudėjus visos šios išlaidas apmoka vartotojai per paslaugų kainas. Atvėrus valstybės turimus duomenis, privalomų reikalavimų laikymasis atpigtų bei pagreitėtų. O tai neišvengiamai teigiamai paveiktų finansinių paslaugų kainas“.

Pasak „Abalt“ vadovės, Europos įmonių patirtis rodo, kad naudodamos duomenis įmonės gali efektyvinti savo sprendimų priėmimą, tiksliau valdyti savo rizikas ir greičiau augti – todėl sukurtų naujų darbo vietų bei sumokėtų papildomus mokesčius valstybės biudžetą.

Valstybinės institucijos, viena vertus, dažnai negali atverti savo duomenų tiek dėl politinės valios nebuvimo ar žinių trūkumo, kita vertus, verslo įmonės vis dar „neįdarbina“ duomenų savo veikloje, dėl to nepatiria teigiamų pokyčių, ir, kaip taisyklė, nedaro spaudimo valstybės institucijoms duomenis atverti plačiau.

Pasak G.Jurkonienės, Europoje šiuo metu intensyviai diskutuojama, kad didžiausią poveikį ekonomikai ir visuomenei atviri duomenys duoda tuomet, kai juos atveria valstybės ir privatūs verslai, o jų sąveikoje kuriami sprendimai.

„Norėdami suspėti į Europos pažangos greitkelį, privalome kuo greičiau pilnai atverti valstybės tvarkomus duomenis, kad galėtume skatinti ir privačių organizacijų turimų duomenų atvėrimą“, – sako atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė Gerda Jurkonienė.