Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar praeitą savaitę skelbė, kad jau yra gavusi 21 IT verslo įmonių kreipimąsi iš Baltarusijos dirbti Lietuvoje. Apie pusė jų yra itin stambios ir galėtų įsikurti Lietuvoje, tačiau susiduria su sunkumais steigiantis.

Šiuo metu ieškoma būdų, kaip palengvinti specialistų iš Baltarusijos atvykimą į Lietuvą ir kaip sumažinti kliūtis verslų steigimuisi.

Laidoje „Piniginiai reikalai“ apie kalbėjomės su ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu, „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Mantu Katinu ir informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovu Mindaugu Ubartu.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukiame daug mažiau

M. Ubartas laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad Lietuvoje IT sektoriuje dar galėtų dirbti apie 13 tūkstančių darbuotojų. Jo teigimu, iš 4 tūkst. įstojusių mokytis IT, studijas baigia tik apue pusę jų.

„Nėra taip, kad dabar 13 tūkst. laisvų darbo vietų, bet yra taip, kad vystydami savo sektorių dar papildomai galėtume įdarbinti 13 tūkstančių. Baltarusija ir kitos trečiosios šalys yra tos vietos, kurios galėtų padėti Lietuvai užpildyti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą.

Baltarusijoje yra apie 50 tūkst. IT sektoriuje dirbančių žmonių, jų bendrasis vidaus produktas (BVP) IT sektoriuje sudaro 6 proc. tai tikrai būtų ta vieta, iš kur būtų galima atvėrus duris pasikviesti gerų specialistų į Lietuvą. Ir būtų galima spręsti regionų klausimus Lietuvoje. Nebūtina viską sukoncentruoti Vilniuje-Kaune, gali ir Alytuje, Skuode atidaryti savo įmones, padalinius“, – teigia jis ir pabrėžia, kad nereikėtų susikoncentruoti tik į Baltarusiją, bet apskritai į visas trečiąsias šalis.

Mindaugas Ubartas

„Turėtume kalbėti apie tai, kad buvome aukštos kvalifikacijos specialistų donorais 30 metų, gal jau būtų galima ir pas mus prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, ne tik paprastų darbuotojų“, – pastebėjo jis.

M. Katinas visgi pridūrė, kad 90 proc. besidairančių kompanijų žvelgia į Vilnių, o ne kitus miestus.

M. Ubarto pasakojimu, pagal mūsų sistemą net ir Bill'ą Gates'ą būtų sunku įdarbinti, nes jis neturi aukštojo mokslo diplomo.

„Mes esame užsidėję tokius barjerus, kad gink Dieve pas mus neatvažiuotų niekas. Į tą procesą yra įvelta kokios 5-6 institucijos, kad galėtume prisitraukti aukštos kvalifikacijos specialistą. Šalys konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos žmonių ir ar Lietuva tame laimi? Ne.

Padarėme didžiulę inovaciją, šiandien galime paraišką pateikti nuotoliniu būdu, nereikia eiti į Migracijos tarnybą. Bet visa kita liko tas pats. (…) Norint atsivežti aukštos kvalifikacijos specialistą prie jo turės prisiliesti Užsienio reikalų ministerija, Migracijos tarnyba, Užimtumo tarnyba, jei dar įmonė ne tokia didelė tai ir „Investuok Lietuvoje“ savo pažymą turės suteikti savo, ir notaro, ir Registrų centro, tada reikės nueiti į banką, kadangi esate iš trečiųjų šalių, reikės įrodinėti, kas jus sieja su Lietuva, kad jums atidarytų sąskaitą. Geriausiai tas procesas užtruks kokius 3-5 mėnesius.

Proporcija darbuotojų atvykstančių į Lietuvą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykstančių į Lietuvą yra ne aukštos kvalifikacijos darbuotojų naudai“, – pastebėjo M. Ubartas.

Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų viceministras M. Skuodis prieštaravo, kad ir tą patį Bill'ą Gates'ą galėtume pakankamai lengvai įdarbinti, nes jis turi darbinės patirties toje srityje ir tai būtų pripažinta kaip aukštasis išsilavinimas. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbu atskirti mūsų pačių sukurtą reguliavimą ir europinį.

„Aukštasis išsilavinimas būtinas tam, kad pagal europines procedūras darbuotojas galėtų gauti vadinamąją mėlynąją kortelę“, – sakė jis, tačiau pritarė, kad šiuo metu į Lietuvą kvalifikuotų darbuotojų atvyksta per mažai.

Marius Skuodis

Pasak jo, yra keli iššūkiai. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad migracija vyktų sklandžiai be trikdžių. Tuomet reikia būti įsitikinus, kad mūsų ekosistema yra pasiruošusi priimti šiuos specialistus, pavyzdžiui, nekiltų keblumų atsidaryti sąskaitų, rasti mokyklų ir darželių, kur vaikus galėtų leisti mokytis užsienio kalba. Trečias dalykas dėl kurio konkuruojama – mokestinė aplinka.

„Pirmas dalykas, kalbant apie įmones, mūsų agentūros dirba labai intensyviai ir dirba jau ne vieną savaitę. Šioje vietoje pagrindinis dalykas dėl ko mes stengiamės ir dedame pastangas, kad jeigu įmonė nori persikelti į Lietuvą, kad galėtų visi darbuotojai persikelti vienu metu, kad nereikėtų kiekvienam individualiai imtis visų imigracijos procedūrų. Aš manau, kad esame radę sprendimus ir galime tai užtikrinti. Čia svarbiausias dalykas.

Antras dalykas, ne vien mūsų ministerijos, labai svarbus ir VRM indėlis. „Infobalt“ vadovo jau minėta, kad galima dokumentus pateikti elektroniniu būdu, žinoma, jei Baltarusijoje tuo metu neatjungtas internetas. Jau tą galima padaryti ir tam tikrų žingsnių čia ir su kitomis institucijomis darome.

Kartu reikia nepamiršti švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, kas susiję su išsilavinimo pripažinimu ir darbo rinkos testais. Kuo džiaugiuosi, kad bent politiniame lygmenyje yra uždegta žalia šviesa, kaip tas visas nereikalingas procedūras, kurių dar tikrai turime, mes galėtume paprastinti maksimaliai.

Reikia pripažinti, kalbant apie talentų pritraukimą, Lietuva bus tiek patraukli, kiek bus patraukli silpniausia jos grandis. Silpniausia grandis gali būti viena institucija, nepaisant to, kad kitos penkios institucijos palankiai žiūri ir daro sprendimus“, – laidoje kalbėjo M. Skuodis.

Pagrindiniai konkurentai pritraukiant įmones – Lenkija ir Ukraina

„Investuok Lietuvoje“ vadovas M. Katinas pasakojo, kad šiuo metu daugiau nei 20 kompanijų derasi su Lietuva dėl galimybės investuoti mūsų šalyje, perkelti dalį darbuotojų. Kol kas nė viena įmonių nepasakė, kad reikalavimai per sunkūs, neatsisakė minties čia įsikurti.

Mantas Katinas

„Kiek iš jų pasirinks Lietuvą sunku pasakyti, nes jos tuo pat metu derasi su keliomis valstybėmis, žiūri, kur sąlygos geresnės. Tuo požiūriu Lietuva ir konkuruoja. Pagrindinės šalys, kurios lygiai taip pat yra tų kompanijų radare, Lenkija, Ukraina dėl tam tikrų priežasčių, gal šiek tiek mažiau Latvija. Ir mes su visomis šitomis šalimis konkuruojame.

Viena pagrindinių duotybių, kur nėra ką pakeisti, tai Vilnius nuo Minsko atitolęs tokiu kilometrų skaičiumi, kad daliai baltarusių tai artimas miestas – ne kartą čia buvę, atostogavę. Dėl to Vilnius turi natūralų patį pirmą privalumą. Su kuo sunkiau konkuruoti, tai su Lenkijos dydžiu. Tai dalį kompanijų, kurios galbūt norėtų perkelti didesnį žmonių skaičių, pats šalies ir miestų dydis apriboja. Pavyzdžiui, norėtumėt 2 tūkst. žmonių perkelti, tai Vilniui iškiltų daug problemų vien su būstais, darželiais, mokyklomis ir kitomis sritimis. Ši dalis neapkalbėta, bet natūraliai egzistuoja“, – teigė M. Katinas.

M. Katino teigimu, kalbant apie technologijų sektorių, kuris patenka į mėlynosios kortelės rėmus, yra būdų kaip galima greičiau suorganizuoti persikėlimo procedūras.

„Jeigu darbo užmokestis nesiektų 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, tada tos procedūros tampa drakoniškos“, – prideda jis.

Jis pabrėžia, kad sistema nėra tobula, tačiau veikia tam tikri „koridoriai“ leidžiantys įmonėms įsikurti.

„Jei kalbame apie mėlynąją kortelę, kuri ES reguliavimo objektas, tiek Lenkija, tiek Lietuva jas turi panašias. Jei reikia aukštojo mokslo diplomo – tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Gal Ukraina čia išsiskirtų, nes procedūros ten tikrai skirsis nuo ES, ten patekti bus lengviau, bet čia klausimas, ko kompanijos ieško – ar tik migravimo, ar ir verslo aplinkos. Ir Lenkija, ir Lietuva gali suteikti pakankamai gerų sąlygų verslui vystytis, jei išspręstų tas higienines problemas, kurios reikalingos, kad atvyktų žmonės“, – teigė jis.

Neramina sprendimų greitis

Jog būtų galima pritraukti išsikelti planuojančias baltarusiškas įmones, reikia greitų sprendimų. M. Ubartas pabrėžia, kad jų šiuo metu nemato.

„Sprendimas, kuris padarytas, kad galima prisijungti prie elektroninės sistemos ir dokumentus pradės nagrinėti iki jums atvažiuojant, vienas sprendimas padarytas. Kitų sprendimų nėra. Kai kalbame apie tris dienas, tai kalbame apie tas įmones, kurios jau čia veikia ir tos įmonės filialo darbuotojo perkėlimą čia. Bet jei aš įmonės savininkas, 20 dabruotojų dirba pas mane, dirbame Minske ir noriu visą verslą perkelti į Lietuvą neužteks 3 dienų, greičiausiai neužteks 3 savaičių, greičiausiai 3 mėnesių neužteks“, – pastebėjo M. Ubartas.

„Visada yra išduodama šitiems žmonėms ir jie gali atvykti į šalį net neturint UAB, kad galėtų ieškoti darbo, bet per tą laiką turi įsteigti juridinę bendrovę Lietuvoje ir tada jiems aplikuoja kiti. Tie „žalieji koridoriai“ yra, tik jų ir negalima viešinti pranešimais spaudai, nes jie yra jautrūs, ant ribos. Dėl tos priežasties ne viskas matosi, kas yra padaroma“, – į tai replikavo M. Katinas.

Viktorija Chockevičiūtė, Mindaugas Ubartas, Mantas Katinas

Visgi M. Ubartas pastebėjo, kad kalbant apie investuotojų pritraukimą neturėtų vykti „žaidimai po stalu“.

„Mes turėtume atsistoti ir pasakyti, kad norime aukštos kvalifikacijos Lietuvoje. Tai kuriantys aukštą pridėtinę vertę. Kaip galime apibrėžti tai? Mokamomis algomis. Jei mokame dideles algas, o mūsų sektorius moka dideles algas, tai leiskit nuspręsti, kaip įmonėms pasikviečiančioms darbuotojus. Mes prisiimame atsakomybę, kad mokėdami atlyginimus ir mokesčius tikrai užtikrinsime, kad visiems būtų geriau. Bet esame sustatę tokius tankius filtrus, kad gink Dieve niekas nepapultų į Lietuvą“ , – sakė M. Ubartas ir pridūrė, kad „gaudydami vieną „žuliką“ atbaidome 100 gerų žmonių“.