„Pirmojo pusmečio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius atlaikė koronaviruso krizės išbandymą. (...) Sektoriaus rezultatai ne tik nenukentėjo, bet ir pagerėjo, nes mokėjimai persikėlė į elektroninę erdvę“, – pranešime sakė Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Pirmąjį pusmetį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma siekė 22,4 mlrd. eurų – 1,4 karto daugiau nei 2019 metų sausio-birželio mėnesiais. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 46,1 mln. eurų pajamų arba 1,6 karto (17,4 mln. eurų) daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį. MĮ pajamos beveik nepakito (ūgtelėjo 1 proc.), o EPĮ – padidėjo beveik dvigubai.
Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 118 įstaigų. Pagal licencijuotų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje Lietuva toliau užima pirmąją vietą. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjamos 38 paraiškos dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo. Prognozuojama, kad ir kitais metais Lietuvos banką pasieks iki 100 naujų paraiškų dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo.
Pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino trys įstaigos, iš jų dvi jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas – suformavo papildomą atsargos rezervą, priėmė sprendimus didinti įstatinį kapitalą. Pirmąjį pusmetį 84 proc. EPĮ ir MĮ, kurioms taikomas nuosavo kapitalo reikalavimas, šį rodiklį viršijo – jis buvo 1,1 (nuosavo kapitalo rodiklis negali būti mažesnis už 1).