Laidoje „Piniginiai reikalai“ banko „Citadele“ valdybos narys Vaidas Žagūnis pasakojo, kaip pandemijos laikotarpiu gyvena bankinis sektorius. Jis pastebėjo, kad gyventojų vartojimas atsitiesė labai greitai, tačiau tam tikriems verslams kreditavimą gauti yra sunkiau.

Gyventojų išlaidavimas greitai atsistatė

Pasak pašnekovo, pirmosiomis karantino savaitėmis atrodė, lyg būtų sustoję viskas.

„Analizuojant kortelių duomenis matėme, kad kurį laiką nuosekliai kortelių apyvarta augo, žmonės atsiskaitinėjo, gerino buitį ir tada staiga toks stabtelėjimas“, – sakė V. Žagūnis.

Kaip pasakoja, žmonės maisto produktus vis dar pirko, tačiau. Gyventojai atsisakė visų kitų nebūtinų išlaidų, nebeleido pinigų restoranams, viešbučiams, keliavimui. Iš dalies tai įvyko dėl to, kad karantino metu didžioji dalis verslų buvo uždaryti, iš kitos pusės, anot eksperto, įtakos turėjo ir lietuvių atsargumas.

„Jei pažiūrėtume pinigų likutį sąskaitose, tai jis viršijo 21 mlrd. eurų, tokio lygmens mes niekada neturėjome ir nebuvome matę. Pas mus banke ir kituose bankuose depozitų portfelis paaugo 10 ir daugiau proc.“, – pridūrė jis.

„Tačiau po gero mėnesio, galbūt pusantro, mes matėme vos vėl ne tą patį pinigų leidimo įprotį, kuris buvo iki kovo vidurio. Liepos mėnesį buvo atostogų metas, bet iš principo žmonės leido daug daugiau nei leido iki koronaviruso piko“, – pasakojo jis.

Pasak V. Žagūnio, karantino laikotarpiu buvo pristabdytas ir paskolų išdavimas gyventojams, nes notarai nedirbo, butų apžiūra nevyko. Tiesa, įtakos turėjo ir tai, kur žmogus dirba.

„Jei kalbame apie būsto paskolas, galbūt kai kurių sektorių darbuotojams vertinimas tapo konservatyvesnis, jeigu dirbate oro uostų versle ar restoranuose. Natūralu, kad kilo klausimų, ar jūs turėsite darbą, koks bus jūsų atlyginimas, mokėjimų pajėgumas. Bet ir tai nesakyčiau, kad bankai sustabdė kreditavimą, greičiausiai konservatyviau vertino tuos klientus, reiškia prašė didesnio pradinio įnašo, gal trumpesniam laikui skolino, bet nepasakyčiau, kad sustabdė. Bent mes nebuvome išleidę specifinių reikalavimų, kad kažkuriuos sektorius kredituojame, kažkuriuos ne“, – teigė jis.

Pašnekovas sako, kad birželio mėnesį tiek naujų paskolų išdavimas, tiek kiti sandoriai kompensavo tą sustojimą, kuris buvo įvykęs kovo-balandžio mėnesiais.

Įmonės atsargiau skolinasi

V. Žagūnio pasakojimu, restoranai, viešbučiai, su aviacija susijusios įmonės prarado apie 90 proc. savo pajamų, tad ne šios įmonės pačios aktyviai prašė kreditų, nei bankai juos proaktyviai siūlė.

„Mes peržiūrėjome sąlygas maždaug 2,5 tūkst. klientų, kas yra apie 15 proc. viso portfelio.
Natūralu, kad kovo mėnesio viduryje, balandžio mėnesio pirmoje ar net antroje pusėje pagrindinis tiek klientų dėmesys, tiek bankų dėmesys buvo sutvarkyti einamuosius mokėjimus, perdėlioti mokėjimo grafikus, atstatyti galimybes vykdyti įsipareigojimus, kas numatyta kredito sutartyje. Natūraliai nauji projektai, kurie buvo suplanuoti kovo-balandžio mėnesiui nuėjo į antrą planą – tiek pas įmones, tiek pas bankus.

Yra pakankamai objektyvūs dalykai, kodėl tas kreditavimas galėjo būti stabtelėjęs. Bet iš kitos pusės statistika, kurią mes turime, kuri rodo pasirašytų sutarčių kiekį arba išraišką milijonais, tai ji nesumažėjo. Bet kas sumažėjo, tai sumažėjo kredito išmokėjimas.

Gali būti, kad po kažkurio laiko mes matysime, kad bankų portfeliai arba neaugantys, arba kažkiek pasitraukę, bet aš daugiau tą paaiškinčiau ne tuo, kad bankai stipriai sumažino kreditavimą, bet kad įmonės daug atsargiau naudoja kreditus, kuriuos turi. Pavyzdžiui, jei aš turiu patvirtintą kredito liniją, nelabai yra kur tų pinigų šiuo metu panaudoti ir turiu sąskaitoje didelę lėšų dalį, tai kodėl nenukreipti lėšų kredito laikinam padengimui, kad nemokėčiau palūkanų o esant reikalui vėl panaudoti. Buvo daug variacijų“, – pasakojo V. Žagūnis.

Jis neatmetė, kad smulkiam ir vidutiniam verslui vis dėlto buvo sunkiau pasiskolinti.

„Statistika ta, kad smulkaus ir vidutinio verslo segmente, maždaug 20 proc. klientų reikėjo restruktūrizuoti arba pakeisti mokėjimo grafikus, kai tuo tarpu stambių verslo klientų tik trys procentai.

Tiesiog daugiau verslų nukentėjo, nes įmonės mažesnės, jos turi mažesnius buferius, kuriuos gali panaudoti tokioms situacijoms. Kas yra priešinga stambesnio verslo segmente, nes jie turėjo rekordiškai aukštus pinigų likučius sąskaitose. Tai gali būti, kad tas kreditavimo mastas smulkioms ir vidutinėms įmonėms buvo susitraukęs, bet valstybė laiku sureagavo, buvo įdiegtos garantijos tiek nukentėjusiems verslams, tiek išplėstas finansavimas už banko sektoriaus ribų“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ sakė V. Žagūnis.

Jis taip pat pripažino, kad kreditavimą gauti sunkiau yra nekilnojamojo turto (NT) bendrovėms.

„Priežastis yra paprasta, nekilnojamojo turto projektų finansavimas labai aiškiai susijęs su paklausa. Jei paskutinius kelis metus diskutavome, kad labai daug naujų projektų privystyta, daug butų į sandėlį pristatyta, klausimas, kaip juos greitai nupirks. Normalu iš vienos pusės, kad ir vystytojai du tris kartus pradėjo svarstyti ar startuoti su nauju projektu, iš kitos pusės bankai natūraliai pradėjo žiūrėti, kas išpirks esamus butus ir kiek dar reikia naujų“, – svarstė V. Žagūnis.

Siekia padidinti rinkos dalį Lietuvoje

Laidoje taip pat kalbėtasi palūkanų tema. V. Žagūnis pabrėžė, kad kredito kaina visą laiką yra susijusi, tačiau šiuo metu jų bankas bandė sumažinti kreditavimo maržą, pasiūlyti net mažesnę nei prieš pandemiją.

„Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad greičiausiai tie klientai, kurie šiuo metu skolinasi, tikėtina yra geresnės finansinės situacijos, reiškia jų rizika yra mažesnė. Jei rizika mažesnė, natūralu, kad galbūt galime šiek tiek pasimažinti savo pelningumą prisiimdami kreditavimą. Mūsų sprendimas buvo pastatytas ant to. Antra, mūsų bankas turi pakankamai nedidelę rinkos dalį bent jau Lietuvoje, norime ją pasididinti. Manome, kad tai gera proga pritraukti gerų klientų į banką“, – sakė V. Žagūnis.

Einama link skaitmeninių paslaugų, dalies darbuotojų nereikės

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje diskutuojama apie banko skyrių mažėjimą, paslaugų perkėlimą į skaitmeninę erdvę, darbuotojų skaičiaus mažinimą. V. Žagūnis laidoje sakė, kad iš esmės darbuotojų skaičiaus mažinimas ir yra siejamas su technologiniais pokyčiais.

„Nuotoliniais kanalais tampančių klientų skaičius mūsų banke nuo sausio mėnesio išaugo penkis kartus. (…) Žmonės manė, jog taip yra turbūt saugiau ir paprasčiau (pandemijos laikotarpiu – „Delfi“), nereikia eiti į banką, pasidarom „asmenukę“ telefono ekrane ir gauname atidarytą banko sąskaitą. Čia labai gera tendencija, bet iš kitos pusės bankai ir mūsų bankas šiuo metu turi praktiškai pilną infrastruktūrą nuo konsultacijos iki sutarties pasirašymo, galima visą tą procesą padaryti per nuotolį.

Lietuvoje mes neuždarėme skyrių, Latvijoje kelis uždarėme, bet dėl to, kad ten dingo klientų srautai. Vilniuje planuojame vieną naują skyrių atidaryti, bet iš kitos pusės juokaujame, kad turime padengimą visoje Lietuvoje, nes turime pilną galimybę tapti banko klientu nuotoliniais kanalais“, – teigė jis.

Jo teigimu, šiuo metu visi bankai stengiasi kuo daugiau paslaugų skaitmenizuoti, tad galime prieiti tokį laikotarpį, kada dalies darbuotojų nebereikės.

„Jei prieš penkis metus norint gauti vartojimo paskolą reikėjo ateiti į banko skyrių, tai šiuo metu galima per minutę dvi gauti, suspaudus kelis klavišus. Reiškia darbuotojo toje vietoje nereikia, bet iš kitos pusės atsirado labai daug naujų funkcijų, kaip pažink savo klientą, pinigų plovimo prevencijos reikalavimai ir kiti, kurie pareikalavo kartais daugiau darbuotojų nei turėjome prieš penkis ar dešimt metų.

Dalis darbuotojų, kurie buvo naudojami suteikti paslaugas klientams ar juos aptarnauti keičia savo specifikaciją ir kitas funkcijas perima. Gal mūsų banke iki 10 proc. kasmet pamažėja darbuotojų, bet tai nėra dramatiškas pokytis ir tai daugiau siejame su technologijų pasikeitimu“, – pasakojo V. Žagūnis.

Kaip laidoje pasakojo „Citadele“ valdybos narys, nors bankas šiuo metu stengiasi taupyti, paslaugų skaitmenizavimas nėra ta sritis. Tam kasmet skiriama vis daugiau lėšų, o pandemija procesų nestabdo.