Pinigų politikos formuotojai išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė obligacijų pirkimo programos apimties, kuri šiuo metu siekia 1,35 trln. eurų ir kuria siekiama išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, kad euro zona galėtų atlaikyti COVID-19 sukeltą nuosmukį.

Speciali pandeminė pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) turėtų būti tęsiama „bent“ iki 2021 metų birželio pabaigos arba tol, kol ECB „nuspręs, kad koronaviruso sukeltos krizės fazė baigėsi“, sakoma centrinio banko pranešime.

Euro zonos ekonomika antrąjį 2020 metų ketvirtį susitraukė rekordiniais 12 proc., tačiau tikimasi, kad banko prognozės patvirtins, jog atsigavimas jau vyksta, nes buvo sušvelnintos ribojančiosios priemonės, o viešasis gyvenimas ima atsinaujinti.

Nepaisant to, manoma, kad spaudos konferencijoje, rengiamoje po posėdžio, Ch. Lagarde „pabrėš didelį neapibrėžtumo lygį“, pažymėjo Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis (Karstenas Bžeskis), regionui rengiantis netolygiam ir nenuspėjamam atsigavimo procesui.

Pastaruoju metu įvairiose Europos šalyse fiksuojamas COVID-19 atvejų skaičiaus augimas didina nerimą, kad skaudžiai nukentėjusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Prancūzija, atnaujins apribojimus, kurie gali sutrikdyti ekonominę veiklą.

Tuo tarpu įtampa dėl „Brexito“ susitarimo didina baimę, kad Didžioji Britanija gali nuspręsti atsisveikinti su Europos Sąjunga be „skyrybų susitarimo“.

Prie Ch. Lagarde bėdų prisideda reikšmingas euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu pastarosiomis savaitėmis.

Nors ECB neturi nustatęs tikslinio euro ir JAV dolerio kurso, stiprėjantis euras apsunkina skolintojo pastangas paskatinti atkakliai žemą infliaciją, o stebėtojai nori žinoti, kaip Ch. Lagarde ketina išspręsti problemas.

Visgi dauguma analitikų mano, kad ECB palauks gruodžio mėnesio posėdžio, prieš imdamasis naujų politikos veiksmų, kai galbūt išplės PEPP apimtis.