„Mes esame UAB, kuri gamina nestandartinius baldus. Tokių įmonių mūsų rajone nėra daug“, – tik susitikus sako D. Bliujus ir vedasi vidun į biurą.

Kol vyras ruošia kavą, pasakoja, kad jo valdoma įmonė daugiausia dirba su darželiais, švietimo įstaigomis, biurais, universitetais, bankais ir gamyklomis.

„Mes esame ta įmonė, kuri užpildo tam tikras spragas, kur didiesiems gamintojams kartais būna nepatogu. Gaminame viską, ką galime pagaminti iš laminuotos drožlių plokštės“, – sako jis.

Paprašytas papasakoti įmonės įkūrimo istoriją, D. Bliujus aiškina, kad ją įkūrė su dar dviem draugais ir giminaičiais, o įmonė gimusi „iš deficito“.

„ESD baldai“ – tai Edgaras, Sigitas, Daumantas. 2005 -2006 m. visi statėmės namus ir susidūrėme su problema – kur užsisakyti baldus. Tuo metu Vilniuje baldų būtų reikėję laukti 4-6 mėn., tokia buvo eilė“, – atsimina jis.

Prieš pradedant verslą vadovas dirbo valstybės tarnyboje, tačiau, kaip priduria, atlyginimai tuo metu nebuvę dideli, tad ir keisti veiklos pobūdį labai sunku nebuvo.

„Mes įmonę įkūrėme 2007-aisiais. Pati gamybos pradžia buvo Rumšiškėse, gaminome sau, draugams, pažįstamiems. Iš pradžių patalpas nuomojomės, paskui kraustėmės kitur, o tada įsigijome savo pastatą ir atsikraustėme.

2008 m. atėjo krizė, darėme viską, kas buvo užsakoma: ir spinteles, ir lovas, esame gaminę ir baldus koplyčiai.

Dabar įmonei vadovauju aš vienas, perėmiau veiklą ir esu vienintelis akcininkas“, – trumpai pasakoja jis.

Verslininkas neslepia, kad nors dabar įmonė jau skaičiuoja 13-tus veiklos metus, turėjo praeiti nemažai laiko, kol jie juos išmoko gaminti.

Daumantas Bliujus, ESD baldai
Foto: DELFI

„Buvo didelė darbuotojų kaita, turėjome ir blogų, ir gerų patirčių.

Tarkime, gamybinių klaidų, klaidų iš nežinojimo. Nebuvo taip, kad pagamini baldą ir viskas gerai. Statyboje 1-2 cm yra paklaida, baldų gamyboje – 1-2 mm – yra daug. Jau milimetras matosi, o tam, kad dideliame procese reikalinga nulinė paklaida, reikalingas žinių bagažas“, – sako jis.

Direktorius juokiasi, kad, ko gero, visi baldai jų įmonės pastate yra pagaminti jų pačių, išskyrus minkštuosius baldus.

„Minkštus baldus gamina mūsų kolegos. Mūsų gaminių spektras šiandien nėra labai platus, bet turėdami savo partnerius galime išvystyti ir didelius projektus“, – teigia jis.

Bendrai kalbėdamas D. Bliujus priduria, kad nuosavas verslas nėra toks dalykas, jog 17 val. uždarei duris ir pamiršai.

„Čia eini miegoti su ta pačia mintimi, ir atsikeli su ta pačia. Visada galvoji, kas, kur, kaip..“, – teigia jis.

Paklaustas apie savo gaminių kainas, vadovas jas palygina ir su Vilniaus.

„Dažnai susiduriame su tuo klausimu. Baldus gaminant didžiuosiuose miestuose, tų įmonių kaštai yra didesni.

Lyginant kainas mūsų zonoje ir Vilniaus, jos tikrai skiriasi. Tikrai nenorėčiau sakyti, kiek, bet procentaliai tai gali būti ir 10, ir 30 proc., o kiek sako klientai, tai dažnai palyginam, kad kitur jiems virtuvinį pagamintų už 4-5 tūkst. Eur, o pas mus kaina yra 3 tūkst. Eur.

Žinoma, gal čia kažkoks nesusikalbėjimas, gal tos įmonės turi per daug darbų ir joms tiesiog neapsimoka imtis projekto, sunku pasakyti“, – sako jis ir skaičiuoja, kad jo įmonė darbo šiai dienai turi apie 2-3 mėn. į priekį.

„Žinoma, gąsdina ir ta nežinomybė dėl krizės. Per karantiną mes dirbome su pertraukomis, bet pajautėme tą sulėtėjusį skambučių ir užsakymų skaičių.

Žmonės bijojo, nes man reikia važiuoti pas klientą, jie nenorėjo įsileisti svetimų žmonių. O kai viskas baigėsi, pajutome atsigavimą, skambučių padaugėjo, bet tas užimtumas nėra toks, koks buvo iki COVID-19“, – atvirai sako jis.

Vadovas giriasi, kad neseniai įmonė pradėjo dirbti ir su užsieniu, o kai kuriuos baldus eksportuoja į Angliją ir Norvegiją.

„Dabar turime projektą ir Kanuose. Ten bus virtuvėlės, spintos, vonios baldai“, – atskleidžia jis.

Juokaudamas užsimena, kad ir pats jau turi profesinę ligą, mat kai tik pas kažką užeina į svečius – iškart apžiūri baldus.

„Akys – iškart į stalą, kaip jis pagamintas, kokia technologija, ar viskas išpildyta. Galiu iškart pasakyti, ar tai kokybiškas gaminys“, – juokiasi verslininkas.

Pabaigai paklaustas, kuris padarytas projektas jam pats įdomiausias ir kuriuo jis didžiuojasi, verslininkas rodo nuotraukas:

„Čia koplyčia, kurią darėme. Štai – gaminome klausyklą. Viskas vyko prieš 5-6 metus“, – rodo jis ir priduria, kad ten yra išlaikytos kai kurios autentiškos detalės.

„Taip pat ten gaminome ir kėdes, dar kelis gaminius“, – sako jis.