ECB ketina paskelbti naujausius euro zonos augimo perspektyvų iki 2022 metų vertinimus, kuriuos analitikai kruopščiai išnagrinės ieškodami ženklų, rodančių, kad blogiausias pandemijos sukeltos ekonominis krizės poveikis jau liko praeityje.

Infliacijos tendencijos taip pat sulauks labai daug dėmesio, kadangi nerimą dėl defliacijos skatina stiprėjantis euras, stringančios naftos kainos ir vartotojų sprendimas susilaikyti nuo pinigų leidimo tokioje niūrioje ekonominėje aplinkoje.

Antradienį paskelbti antrojo ketvirčio duomenys patvirtino didžiausią kada nors euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimą, ir nors trečiąjį šių metų ketvirtį atsigavimas gali būti staigus, daugelis ekonomistų prognozuoja, kad greitas atsigavimo etapas jau baigėsi.

Šią savaitę pasirodžiusios naujienos, kad Didžioji Britanija gali atsisakyti savo pasitraukimo susitarimo su Europos Sąjunga, sustiprino „Brexito“ be susitarimo galimybę, o tai gali smarkiai sutrikdyti prekybą ir dar labiau apsunkinti jau ir taip sudėtingą padėtį.

Frankfurte įsikūrusi institucija įgyvendina specialiąją pandeminę pirkimo programąs (SPPP) (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), kurios apimtis šiuo metu siekia 1,35 trln. eurų.

Didžiulės apimties programos tikslas yra išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, skatinti vartotojų išlaidas bei investicijas, siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir infliaciją.

Visgi horizonte nematant sveikatos krizės pabaigos, investicijos išlieka sumažėjusios, o namų ūkiai nesiryžta imti paskolų.

Tuo tarpu JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos pokyčiai taip pat nepadeda pagerinti padėties.

FRS netikėtai praėjusį mėnesį pareiškė, kad leis paspartinti infliaciją, siekdama užtikrinti, jog ekonomika sukurtų daugiau darbo vietų.

Šis pranešimas sukėlė reikšmingą JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu, o tai gali padaryti euro zonos eksportą brangesnį ir mažiau konkurencingą.

BNP Paribas“ ekonomistas Williamas De Vijlderis teigė, kad ECB susidūrė su „trimis galvos skausmais“.

„Infliacija yra per maža ir silpnėja, stiprus euras stiprina šią tendenciją bei esama nerimo, kad ilgalaikių FRS tikslų pokyčiai... apsunkins padėtį“, – pažymėjo jis.

Neseniai euras pirmą kartą per dvejus metus pasiekė 1,2 JAV dolerio už eurą ribą, palyginti su 1,06 JAV dolerio kovo mėnesį.

ECB vadovės Christine Lagarde spaudos konferencijoje, kuri įvyks 15.30 val. Lietuvos laiku, bus laukiama užuominų, kaip euro zona galėtų išlaikyti euro kursą.

Analitikai nesitiki, kad bus paskelbta kokių nors politikos pakeitimų, nes ECB valdytojai greičiausiai išlaikys rekordiškai žemas palūkanų normas ir kol kas sulaikys nuo PEPP programos plėtros.

Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis pažymėjo, kad ketvirtadienį svarbiausias klausimas bus tai, ar „stipresnis euras jau atvėrė duris tolesnėms piniginėms paskatoms ateinančiais mėnesiais“.