Komisija šią savaitę uždarame posėdyje domėjosi grupės galimo listingavimo biržoje perspektyvomis.
V. Poderio asmeniniu požiūriu, būtina užtikrinti, kad nepriklausomai nuo tolesnių sprendimų, būtų užtikrinta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa svarbi elektros gamybos plėtra šalyje.
„Be savos kontroliuojamos ir lanksčios generacijos – kalbu ne apie vėją ar saulę, o apie kitokią generaciją – sinchronizacija tikrai nepavyks. Tai įsileidus privačius investuotojus, ko galime tikėtis? Čia labai svarbu sustatyti procesą taip, kad net jeigu ir ateis privatūs investuotojai ar taps akcininkais, kad tai nesutrukdytų strateginiams šalies interesams“, – BNS sakė V. Poderys.
Jis pridūrė, kad strateginiai šalies interesai ne visada sutampa su įmonių akcininkų noru maksimizuoti pelną: „Ir čia turėjome savo klausimų, ar tikrai galime būti ramūs, kad strateginė generacija atsiras iki 2025 metų arba anksčiau.“
Lietuvoje planuojant didinti vietinę elektros gamybą ir užtikrinti sistemos patikimą veikimą, Seimas birželį priėmė pataisas, numatančias elektros pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Jis bus įgyvendinamas skelbiant technologiškai neutralius aukcionus, kuriuose galės dalyvauti ne tik elektros gamybos įrenginiai, bet ir kaupimo įrenginiai, pavyzdžiui, baterijos.
Šiuose aukcionuose galės dalyvauti ne tik esami elektros gamybos įrenginiai, bet ir būsimi elektros energijos generacijos šaltiniai, kurie turėtų būti įrengti iki 2025 metų. Aukcionuose galės dalyvauti ir Latvijos, Lenkijos, Švedijos bendrovės.
V. Poderys taip pat pastebėjo, kad iki šiol informacija apie strategines įmones buvo gaunama parlamentinės kontrolės ar kita tvarka, tačiau dabar esą galima prognozuoti, kad atsiradus privačiam investuotojui ir listinguojant grupę biržoje, jos „informacijos gavimas bus žymiai apribotas“, nes joks akcininkas negalės turėti privilegijų gaunant informaciją.
„Ir šioje vietoje turime nusistatyti bendravimo su įmonėmis formatą, turint omenyje, kad tai strateginių įmonių grupė, kuri turi strateginių užduočių, viena iš tų užduočių – dalyvauti sinchronizacijos projekte su Europa. Tai kiek čia bus įmanoma parlamentinė kontrolė, informacijos gavimas ir visa kita arba poveikis įmonėms? Nes atsiradus privatiems investuotojams ir listinguojant biržose tas bendravimas turės kisti“, – sakė V. Poderys.
Anot jo, komisijoje taip pat keltas klausimas ir dėl planuojamų išmokėti grupės dividendų.
„Aišku, buvo tie klausimai dėl dividendų, kur nustatyta minimali 85 mln. eurų ir auganti suma 3 proc. kasmet. Atkreipėme dėmesį, kad ta suma yra didesnė už praėjusių trejų metų vidurkį. Aiškinomės, kodėl taip yra“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, grupę listinguojant biržoje, turės keistis valstybės santykis su ja. Parlamentaras neatmetė galimybės, kad prieš grupei pateikiant pirminį akcijų siūlymą gali būti surengtas dar bent vienas komisijos posėdis šiuo klausimu.
„Ir visa eilė kitų klausimų (buvo iškelti – BNS), nes turbūt bendras rūpestis buvo tai, kad šalies politikai, tie, kurie dirba energetikos srityje, ir tarnautojai, turi suprasti, kad bendravimas ir lūkesčiai, nukreipti į įmonę, gali truputį keistis, atėjus privačiam investuotojui ir listinguojant įmonę tarptautinėse biržose, pasaulinėse biržose. Tą ir svarstėme“, – sakė V. Poderys.
„Ignitis grupė“ praėjusią savaitę pranešė, kad svarsto kreiptis dėl jos akcijų įtraukimo į „Nasdaq“ Vilniaus biržos pagrindinį prekybos sąrašą, o dėl akcijas reprezentuojančių pasaulinių depozitoriumo pakvitavimų – į Londono akcijų biržos pagrindinį sąrašą. Tačiau, anot bendrovės, šie ketinamai dar nereiškia formalaus IPO proceso pradžios ir šiame etape nėra garantijos, kad bendrovė bus listinguojama.
Planuojama, kad IPO metu būtų siūlomos tik naujai „Ignitis grupės“ išleidžiamos akcijos, o įgyvendinus IPO laisvoje apyvartoje bus 25–33,33 proc. bendrovės įmonės akcinio kapitalo. Lietuvos per Finansų ministeriją išliks kontroliuojančia „Ignitis grupės“ akcininke ir valdys ne mažiau kaip 66,67 proc. akcijų paketą.
Jeigu būtų vykdomas IPO, bendrovei talkintų „J. P. Morgan Securities“, „Morgan Stanley & Co. International“, „UBS Europe“, „Swedbank” (bendradarbiaujant su “Kepler Cheuvreux“) ir „BofA Securities Europe“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.
Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė vasario pabaigoje pateikė išvadą, kad „Ignitis grupei“ iki 2030 metų reikės apie 5-6 mlrd. eurų investicijų, todėl logiškiausia pritraukti lėšų būtų rengiant IPO. „Ignitis grupės“ finansavimo alternatyvas nagrinėjusi darbo grupė nurodė, kad IPO pasirengti reikia iki šių metų rugsėjo, grupė yra skelbusi, kad šis IPO galėtų tapti didžiausiu pirminiu siūlymu Baltijos šalių istorijoje.
Valstybė šiuo metu valdo 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.