Nedarbas toliau augs
Apibendrindamas ekonominę situaciją Lietuvoje, atėjus rudeniui, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas laidoje „Delfi tema“ vasarą vertina pakankamai neblogai, ji esą viršijo ankstyvo pavasario lūkesčius.
„Remiantis naujausiais rugpjūčio mėnesio banko klientų duomenis, matome, kad gyventojai toliau išlaidavo. Netgi tuose nuo COVID-19 nukentėjusiuose sektoriuose – maitinimo, apgyvendinimo – liepa ir rugpjūtis buvo blogi, bet ne tokie blogi kaip balandis, gegužė ir birželio pirma pusė.
Tačiau dabar įžengėme į rudenį. Labiausiai bijome, kad tie patys nukentėję sektoriai vėl sugrįš į didžiulį minusą, nes sezoniniai darbai, ypač kurortuose, baigėsi“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu daugumai studentų aktualu susirasti darbą, nes paprastai nemažai jų dirba mažmeninės prekybos srityje. Vis dėlto jis abejoja, ar daug prekybininkų skubės priimti naujų darbuotojų.
„Labiau bus priimami ne pardavėjai, o kitų grandinių darbuotojai, pavyzdžiui, prekių pristatytojai. Maitinimo sektoriuje vėlgi bus mažesnė darbuotojų paklausa“, – sako jis ir priduria, kad bendra Lietuvos ekonominė situacija santykinai yra nebloga, tačiau grėsmių yra itin daug, jos esą persimeta į darbo rinką.
„Matome, kad nedarbas trečią šių metų ketvirtį dar paaugs. Kaip ekonomistai, į registruotą nedarbą nelabai ir žiūrime, nes ten yra kiti veiksniai, kurie lemia (didėjantį nedarbą – Delfi).
Žiūrime „Sodros“ duomenis apie naujus priėmimus ir išėjimus iš darbo. Birželį ir liepą buvo daugiau priimta darbuotojų nei atleista, rugpjūtį balansas buvo arti nulio. Tačiau paskutinę rugpjūčio savaitę padaugėjo atleidimų. Tikriausiai tai susiję su sezoniniais darbuotojais, nes kurortuose baigėsi darbai, bet mėnuo vis tiek buvo „nulinis“, t. y. atleidimų nėra daugiau nei priėmimų. Taigi turime visai neblogą situaciją.
Žiūrint toliau, turbūt pradės veikti sezoniškumo faktorius, kuris ir gerais laikais yra neišvengiamas. Paskutinį ketvirtį sumažėja ir statybų darbų, ypač, jei šaltesnis laikotarpis, sumažėja šiek tiek darbų ir žemės ūkyje“, – įžvalgomis dalijasi T. Povilauskas.
Ekonomistas prognozuoja, kad artimiausią pusmetį nedarbas, kurį skelbia Statistikos departamentas apklausų metodu, dar padidės. Antrąjį šių metų ketvirtį jis sudarė 8,5 proc.
„Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį nedarbas sieks 9 proc. Pikas bus pasiektas ketvirtą ketvirtį – 9,3 proc. Tai tikrai nėra rekordai, kurie buvo pasiekti 2009 m. – apie 18 proc. Situacija – visai kitokia nei prieš 11 metų“, – tikina T. Povilauskas.
Prognozuoja, kad nedarbas mažės kitų metų antrąjį pusmetį
Pašnekovas pažymi, kad kitokią situaciją rodo registruoto nedarbo statistika, kuri esą yra šiek tiek klaidinanti. Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nedarbas siekė 13,7 proc.
Ekonomistas pažymi, kad tikrasis bedarbių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo iki 30 tūkst., t. y. tiek asmenų buvo atleisti ir nesugrįžo į darbus. Tuo metu registruotas nedarbas, kaip skelbiama, per metus padidėjo 80 tūkst. asmenų.
„Tikrasis nedarbas – tų, kurie tikrai nori dirbti, bet nesusiranda darbo dėl kvalifikacinių neatitikimų ir pan. – padidės. Manau, kad atleidimų greičiausiai padaugės, ypač sektoriuose, kurie labiausiai nukenčia“, – prognozuoja ekonomistas.
Paklaustas, kada Lietuvoje nedarbas pradės mažėti, T. Povilauskas tikisi jo sulaukti kitų metų antrąjį pusmetį: „Darome prielaidą savo prognozėse, kuri reikalinga ir banko rezultatams prognozuoti, kad maždaug nuo kitų metų antro pusmečio prasidės greitesnis nedarbo mažėjimas. Manome, kad kitų metų pradžia bus pakankamai sudėtinga. Kai kitais metais išeisime į pavasarį ir vasarą, žmonės pasijaus geriau, tada įsibėgės nedarbo mažėjimas.“
Motyvuojant žmones sugrįžti į darbo rinką, išmokų dalijimą reikia „išjungti“
Personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas laidoje antrino, kad situacija darbo rinkoje gerėja, ir pažymėjo, kad viskas susiję su gyventojų ir darbdavių lūkesčiais – ką jie planuoja ateityje ir ką mąsto ekonomine prasme.
„Vertinant darbo skelbimų skaičių įvairiuose skelbimų portaluose, po truputį grįžtame į priešpandeminį lygį. Labai svarbu, kad bedarbiai, kurių mes turime labai daug, persikvalifikuotų iš vienos srities į kitą“, – sako A. Francas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dalis Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių žmonių yra netikri bedarbiai, kurie esą niekad neieškos darbo, jiems svarbios tik išmokos.
„Užimtumo tarnybos priemonė buvo įvesta balandžio mėnesį, kai nelabai žinojome, kokia situacija bus, ir nebuvo įdėtų saugiklių, kada išmokas reikėtų „išjungti“, kai situacija rinkoje turėtų pagerėti. Situacija pagerėjo birželio antroje pusėje, liepą, taip pat rugpjūtį. Matyt, kad motyvuotume žmones sugrįžti į darbo rinką, šią priemonę kažkuriuo momentu reikia „išjungti“.
Dabar pažadas, kad iki gruodžio 31 d. žmonės gaus 200 eurų darbo paieškos kompensaciją tiesiog, kad jis yra. Tai nėra visai sąžininga tuo atžvilgiu. Žmogus trumpalaikėje perspektyvoje gal ir gauna tuos pinigus, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis greitai negrįžta į darbo rinką, o tai nėra privalumas“, – pabrėžia personalo atrankų ekspertas.
Paklaustas, kuo būtų galima pakeisti šią priemonę, A. Francas pažymi, kad reikėtų galvoti apie skatinantį modelį, kuris motyvuotų žmones grįžti į darbo rinką: „Šiuo metu jie motyvuoti nieko nedaryti, nes tikrai gaus išmoką iki šių metų pabaigos arba 6 mėn. nuo tada, kai buvo paskelbta. Esu už tai, kad žmogus galėtų ir uždirbti pinigų, ir dar gautų pašalpą, kad jis galėtų greičiau grįžti.“
Valstybė bedarbiams jaunuoliams duoda papildomą „stipendiją“
Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, paklausta, ar baigiantis sezoniniams darbams, dar labiau išaugs nedarbas, atkreipia dėmesį, kad dažniausiai sezoninius darbus renkasi jaunimas, kuris stengiasi per trumpą laikotarpį uždirbti daugiau, neretai renkasi tokius sezoninius darbus, kad galėtų ir pailsėti, ir užsidirbti.
„Rudenį jie esą grįžta į didžiuosius miestus ir ieškosi trumpalaikių darbų prekybos, klientų aptarnavimo srityje – pereina į kitą sritį. Kai kurie ieškosi darbo pagal specialybę, stengiasi įsivažiuoti. Čia tie protingieji, kurie stengiasi tiesti savo karjeros kelią tikslingai, o kai kurie baigia mokslus ir renkasi paprastesnius, aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus toje vietoje, kur jie studijuoja“, – sako R. Karavaitienė.
Skelbiama, kad jaunimo iki 25-erių metų nedarbas per metus išaugo iki 23 proc. Be to, kaip anksčiau yra sakiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, pastebimas itin padidėjęs studentų susidomėjimas 200 Eur darbo paieškos išmoka.
„Jaunimui galioja ta pati paskata: studentai – bedarbiai. Tai reiškia, kad būdamas studentu gali užsiregistruoti, kad neturi darbo, jo ieškai ir gausi 200 Eur išmoką. Valstybė duoda papildomą stipendiją. Kodėl ja nepasinaudoti? Kai kurios kolegijos reklamuoja tokią galimybę: „Ar užsiregistravai Užimtumo tarnyboje, kad esi bedarbis?“ – pastebėjimais dalijasi A. Francas.
„Nežinau, kiek tai realus skaičius, kiek fiktyvus. Faktas, kad yra dalis žmonių, tų pačių studentų, kurie neišvažiavo atgal studijuoti į Jungtinę Karalystę ir mokosi nuotoliniu būdu. Faktas, kad yra grįžusių lietuvių iš užsienio, kurie kokius nors darbus ten dirbo, bet dėl tos pačios situacijos negali grįžti atgal“, – dėl kokių priežasčių išaugęs jaunimo nedarbas aiškina „Alliance for recruitment“ partneris.
R. Karavaitienė taip pat pritaria, kad šiuo metu jaunimui susirasti darbą yra sudėtingiau nei kitiems asmenims.
„Jei jaunas žmogus turi bazinius įgūdžius: darbas kompiuteriu, užsienio kalba, tas taip pat turėtų padėti rasti darbą. Nematau iššūkių jaunam žmogui, turinčiam galvą ant pečių, įgūdžių, norą dirbti, susirasti darbą“, – tikina A. Francas.
Anot jo, ar bus sudėtinga ką tik studijas pabaigusiam asmeniui įsilieti į darbo rinką priklauso nuo jo pasirinktos specialybės.
„Dažnai jauni žmonės nesupranta, kokį atlygį galima gauti įstojus į tą specialybę ar baigus studijas. Jaunimas būna nusivylęs, kad archyvo ar socialinio darbo žmogus gali gauti vos ne minimalų atlyginimą. Bet tokia yra realybė – rinkos atlygiai. Tuo metu filologas, baigęs prancūzų ar švedų kalbą, iškart gali gauti 800 eurų „į rankas“. Vadinasi, triskart didesnis atlyginimas vien todėl, kad įstojai į specialybę, kuri rinkoje yra paklausi.
Tą matome pagal šiandienos moksleivių pasirinkimus, kur stoti. Dažnai jie eina ten, kur lengviau mokytis, bet nebūtinai specialybė garantuoja darbą“, – akcentuoja personalo atrankų ekspertas.
Kaip įstrigę emigrantai pakoreguos darbo rinką?
Lietuvos darbo rinkai vasarą įtakos turėjo ir čia įstrigę emigrantai, dėl apribojimų negalėję išvykti iš šalies. Dauguma jų šią vasarą ieškojo darbo Lietuvoje, o atėjus rudeniui, planavo susikrauti lagaminus ir vykti atgal į užsienį.
Ekonomistas T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad norint įvertinti emigrantų srautus, galima pasižiūrėti į skrydžių užimtumą į Didžiąją Britaniją ir Norvegiją.
„Užimtumas – neblogas, įtarčiau, kad jie stengiasi sugrįžti prieš vėlyvąjį sezoną, ypač statybų darbuotojai, kad apsidraustų, jog netektų vėliau grįžus karantinuotis. Tai buvo veiksnys, kuris sumažino lietuvaičių skaičių Lietuvoje rugpjūtį ir rugsėjį“, – svarsto jis.
Komentuodama emigrantų siekius Lietuvoje susirasti darbą R. Karavaitienė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad didžioji paklausa darbo rinkoje yra kvalifikuotų darbininkų.
„Jeigu jie dirbę užsienyje, turi naudingos patirties, kuri būtų naudinga Lietuvoje, jie tikrai gali susirasti darbą. Tik žiūrint, kaip jie tai vertina. Jeigu sako, kad užsienyje uždirba dvigubai daugiau ir čia to nesiūlo, dar būna suveikia pyktis ir nepasitenkinimas, jie iš principo neieško darbo. Jie patys save įstato į tokius rėmus ir užkerta kelią susirasti darbą.
Vėlgi, ar verta grįžti, priklausys nuo to, kiek giliai jie įleidę šaknis, kokius darbus dirbę. Yra žmonių, kurie dirba ne tik gamyboje, bet ir vadybos, finansų srityje. Labai priklauso nuo srities ir nuo jų požiūrio“, – sako „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
