Delfi jau rašė apie kelių Lietuvos įmonių įgyvendintą sumanymą trumpinti darbo laiką. Dvi įmonės „Valandinis“ ir „Engineer“ beveik prieš dvejus metus ėmėsi eksperimento – darbo dieną sutrumpino nuo 8 iki 6 valandų. Vadovas džiaugėsi itin sėkmingu eksperimentu ir tikino, kad vėliau darbo laikas dar sutrumpės iki 4 val. per dieną.

Personalo paieškos ir atrankos įmonė „Alliance for Recruitment“ ėmėsi dar kitokios taktikos – darbuotojai čia dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę. Bendrovė taip pat pasakojo apie išaugusį darbuotojų produktyvumą ir motyvaciją.

Konsultavosi su kitomis įmonėmis

Būtent šių įmonių praktiką, pasikonsultavusi su jų atstovais, perėmė ir viešojo sektoriaus įmonė. Vilniaus miesto savivaldybės valdoma didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) nuo rugsėjo pradėjo bandomąjį kelių mėnesių projektą – darbo savaitę sutrumpino iki 4 dienų.

Anot VŠT personalo valdymo vadovės Aistės Orševskienės, idėja išbandyti šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėjantį 4 darbo dienų savaitės modelį kilo maždaug prieš metus įmonės viduje, išanalizavus sėkmingas tokio tipo praktikas užsienyje ir Lietuvoje.

„Domėjomės Lietuvoje sėkmingai trumpesnę darbo savaitę praktikuojančiomis įmonėmis „Alliance for Recruitment“ ir „Valandinis“. Abiejų įmonių patirtis rodo, kad sutrumpinus darbo savaitę kolegos geba atlikti visus darbus, be to, pagerėjo darbuotojų lojalumas, efektyviau valdomas susirinkimų laikas, sumažėjo darbuotojų kaita ir pan. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje matome sėkmės istorijų, kai įmonės, išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę, gali pasigirti geresniais veiklos rezultatais“, – sako A. Orševskienė.

NFQ Kauno biuras
Foto: Bendrovės nuotr.

Paklausta, kodėl įmonė nusprendė sutrumpinti darbo savaitę šiuo itin neramiu, daugeliui ekonomiškai sunkiu metu, pašnekovė pažymi, kad pandemija kaip tik atvėrė naujų galimybių naujoms praktikoms įgyvendinti.

„Mūsų pagrindinis tikslas – dirbti dar efektyviau, didinti darbuotojų motyvaciją, įsitraukimą ir taip sukurti net didesnę vertę, nei sukuriame dirbdami įprastu grafiku, o tai yra labai svarbu šiuo ekonomiškai daugeliui sunkiu metu. Pandemija mus paskatino įmonėje taikyti įvairių gerų praktikų, pavyzdžiui, nuotolinius susitikimus ar nuotolinį darbą. Paaiškėjo, kad mūsų darbuotojai puikiai atlieka funkcijas ir dirbdami iš namų.

Ne vieną procesą peržiūrėjome ir dalį žingsnių skaitmeninome, todėl, sakyčiau, kad pandemija padėjo mums žengti link sutrumpintos darbo savaitės bandomojo projekto“, – pasakoja VŠT atstovė.

Projekte dalyvauja tik nedidelė dalis darbuotojų

VŠT Lietuvos mastu yra didelė – čia dirba beveik 600 darbuotojų. Kaip sako personalo vadovė, tokio tipo pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, jiems ilgai ir kruopščiai ruošiamasi.

„Siekiame modelį taikyti visose veiklos srityse, todėl bandomajam projektui įgyvendinti pasirinkome padalinius iš skirtingų departamentų, kuruojančių skirtingas veiklos sritis. Matuosime kiekvieno padalinio veiklos rezultatus.

Taip pat matuosime bendrus personalo rodiklius, tokius kaip darbuotojų kaita, sergamumas, nuotaikos ir t. t. Du mėnesius nuosekliai stebėsime, kaip sekasi padaliniams dirbti sutrumpintą darbo savaitę, lyginsime rezultatus, juos analizuosime ir spręsime, kaip elgsimės toliau“, – vardija pašnekovė.

Bandomajame dviejų mėnesių projekte dalyvauja tik po vieną padalinį iš atskirų įmonės departamentų, tad didžioji dalis kolegų dirbs įprastu darbo grafiku. Įmonės atstovė tikina, kad klientais VŠT ir toliau rūpinsis visą parą kiekvieną dieną.

„Tai yra nauja patirtis, todėl norime pabandyti saugia imtimi. Bandomajame projekte dalyvauja 7 įmonės padaliniai. Savo klientams mes visada buvome ir būsime įmonė, kuri dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Klientų aptarnavimo grupė juos aptarnaus visą darbo savaitę, penkias darbo dienas, kaip ir iki šiol. 4 darbo dienų savaitės modelis reiškia, kad darbai perplanuojami taip, jog mūsų klientams ir jų poreikiams bei lūkesčiams patenkinti tai jokios įtakos neturėtų“, – aiškina A. Orševskienė.

Anot jos, jei veiklos rezultatai rodys, kad per bandomąjį projektą VŠT sekėsi atlikti visas suplanuotas veiklas ir darbuotojai dirbo efektyviai, jau nuo kitų metų į projektą planuojama įtraukti ir daugiau padalinių.

Dirbs už tą patį atlyginimą

Tiesa, dalis įmonės darbuotojų nedalyvaus šiame projekte dėl savo veiklos specifikos. Tai – darbuotojai, kurie dirba pamainomis arba kurių darbo sutrumpinimas kelia per didelių rizikų nepertraukiamos gamybos ciklui. Šiems kolegoms įmonė planuoja pasiūlyti kitų papildomų naudų.

A. Orševskienė pripažįsta, kad dažnam įmonės darbuotojui darbo savaitės trumpinimo idėja buvo nauja ir negirdėta: „Reikėjo laiko ją aptarti, suprasti, kokį teigiamą poveikį pasieksime ir kur yra rizikų. Supratę modelio naudas ir vertę darbuotojai šį projektą priima palankiai.“

„Kolegos dirbs už tą patį atlyginimą, nes jų darbo krūvis ir užduotys nesikeičia. Kadangi vienas iš pagrindinių tikslų – dirbant trupesnę darbo savaitę sukurti tą pačią vertę ar net didesnę, įmonės finansams neigiamos įtakos projektas neturės“, – pažymi VŠT personalo vadovė.

Kitos įmonės laukia eksperimento rezultatų

Nors bandomąjį dviejų mėnesių projekto etapą įmonė pradėjo praėjusią savaitę, VŠT sulaukė itin didelio susidomėjimo iš kitų įmonių – tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus.

„Įmonės labai laukia mūsų projekto rezultatų ir, jei jie bus geri, neabejoju, atsiras daugiau įmonių, kurios išbandys šį modelį. Sulaukiame itin daug teigiamų vertinimų už lyderystę ir drąsą veikti.

Kalbant apie trumpesnę darbo savaitę, nematome skirtumo tarp viešojo ir privataus sektorių, skirtumų yra nebent dėl pačių veiklų ir jų specifikos. Šiandien nematome galimybės trumpesnę savaitę taikyti vykdant tą veiklą, kai reikia aptarnauti klientus visą parą“, – ar, pasiteisinus VŠT eksperimentui, šią praktiką būtų galima pritaikyti plačiai viešajame sektoriuje, atsako A. Orševskienė.

Kyla abejonių, kaip tai atsilieps paslaugų teikimo kainai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė šį VŠT eksperimentą vertina dviprasmiškai. Anot ekspertės, jis būtų pateisinamas, jei sumažėtų paslaugų teikimo kainos.

„Viena vertus, puiku, kad privatus sektorius taiko įvairius metodus, iš esmės gali daryti, ką nori, kas kelia veiklos efektyvumą. Kalbant apie viešąjį sektorių, reikia nepamiršti, kad tai yra įmonė, išlaikoma iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tai – reguliuojamas sektorius, kurį prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Viskas priklauso nuo paslaugos teikimo kainos. Jeigu vartotojams paslauga atpigs, tai – žingsnis, kuris pasiteisintų ir kurį būtų galima pateisinti iš mokesčių mokėtojų pusės. Blogiausias variantas – jei būtų sutrumpinta darbo savaitė, o ateityje pasamdyta daugiau darbuotojų atlikti toms pačioms funkcijoms, o tai dar ir pabrangintų paslaugos teikimo kainą“, – sako I. Valeškaitė.

Anot jos, kyla klausimų ir dėl dabartinio veiklos organizavimo principų: „Kai kalbame apie bendrovę, pagrindinė problema – neaišku, kas joje dirbs 4 darbo dienų režimu per savaitę. Dažnai teikiamos techninio pobūdžio paslaugos – šilumos tinklų priežiūra. Nelabai aišku, kaip žmonės, kurie vietoje prižiūri šilumos tinklus, gali susimažinti darbo krūvį. Ar jie dabar yra nevisiškai apkrauti? Kodėl tuomet taip yra?

Sunkiai įsivaizduoju, kad žmogui, kuris dirba 8 val. per dieną ir lankosi objektuose, staiga pavyks efektyviai tai padaryti per keturias dienas. Tuomet galima kelti klausimą, ar šiuo metu tokioje bendrovėje nėra darbuotojų pertekliaus, jeigu sau gali leisti vykdyti tokį eksperimentą.“

LLRI vyr. ekspertė pažymi, kad, norint valstybiniame sektoriuje trumpinti darbo savaitę, svarbu sukurti lankstesnio darbo galimybes.

„Pirmiausia turėtume sutvarkyti galimybes žmonėms dirbti ir užsidirbti, vienas iš variantų yra nulinės apimties darbo sutartys – jei žmogus turi vieną ar kelias laisvas darbo valandas per dieną ir nori jas skirti darbui. Tai Lietuvoje šiuo metu neįmanoma, gaila, kad to neturime.

O mes vykdome tokius eksperimentus viešajame sektoriuje. Kaip vadybinis eksperimentas, jis įdomus, tačiau kyla daug klausimų, kokia šiuo metu situacija įmonėje, ar tai leis atpiginti paslaugų teikimo kainas“, – komentuoja I. Valeškaitė.

Ieva Valeškaitė

Ar galima darbo savaitę sutrumpinti visame viešajame sektoriuje?

Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad privatus sektorius gali taikyti įvairias darbo laiko planavimo sistemas, mat sukurta griežta kontrolė.

„Privačios įmonės taiko labai griežtą apskaitą, kad neprastėtų bendrovės pelningumas, rezultatai ir t. t. Jos gali suskaičiuoti darbuotojų rezultatus, optimizuoti sąnaudas. Tačiau kai kalbame apie valstybinę įmonę, svarbu, kad eksperimento pralaimėtojai nebūtų būtent mokesčių mokėtojai. Čia mes kalbame apie reguliuojamojo sektoriaus bendrovę, kur reguliuojamos ir paslaugų kainos. Taigi tokiai įmonei sunku nusistatyti veiklos kriterijus“, – sako ekspertė.

Paklausta, ar darbo laiko trumpinimo praktika gali būti pritaikoma plačiai viešajame sektoriuje, I. Valeškaitė pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį, kaip visa tai atsilieps viešojo sektoriaus paslaugų kainai. Anot jos, sektorius nori imtis reformų, bet jos dažnai esą vyksta tik popieriuje.

„Matome, kad viešojo sektoriaus organizacijų skaičius nuo 2016 m. sumažėjo ketvirtadaliu, o darbuotojų skaičius – 8 proc. Tai reiškia, kad vyko optimizavimas, – organizacijos formaliai sujungtos, o darbuotojai tuos darbus toliau dirba, tik užima kitas pareigas ar yra kitoje organizacijoje. Tuomet kyla klausimas, kiek sutaupome lėšų. Tikslas buvo dalį darbuotojų atleisti, sumažinti jų skaičių ir skaitmeninti paslaugų teikimą. Norėtųsi spartesnių pokyčių“, – teigia pašnekovė.

Šioje situacijoje – lygiai tas pats. Ar įvyks koks nors kokybinis šuolis? Turi būti labai aiški riba, kiek normalu trumpinti darbo savaitę. Čia keliamas klausimas apie efektyvinimą, bet ne apie efektyvumą, – tokį, koks jis yra dabar. Jei yra efektyvinama, vadinasi, dabar neefektyvu. Labai norėtųsi, kad šis klausimas nebūtų pamirštas. Tai labai susiję su pokyčiais ateityje – jei bendrovės veikla arba plečiasi, arba siaurėja, arba ji prisiima naujų funkcijų, tada tampa gana sudėtinga įvertinti, ar reikia samdyti naujų darbuotojų, ar kaip tik tegu lieka tiek, kiek yra“, – apibendrina LLRI atstovė.

Gerosios vadybinės praktikos reikalingos visose organizacijose

Anot atlygio ir darbuotojų įsitraukimo eksperto Eligijaus Kajietos, gerosios vadybinės praktikos organizacijoje vienodai reikalingos tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui, tad esą kelti klausimą, kas tinka privačiam, o kas viešajam sektoriui, nedera.

„Pasaulyje darbo laiko trumpinimas eksperimentuojamas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Mano požiūris į šią praktiką – labai sveikintina, nes tai yra tam tikras įsipareigojimas veikti efektyviai. Jeigu turime viešojo sektoriaus įmonę, kuri sako galinti „pasimatuoti“ savo efektyvumą ir sieksianti tą patį efektyvumą išlaikyti per keturias darbo dienas vietoje penkių, labai puiku. Jeigu įmonė sugeba išmatuoti savo efektyvumą ir su darbuotojais susitarti dėl veiklos sutarčių standarto, tai rodo tam tikrą organizacijos vadybinę brandą“, – tikina E. Kajieta.

Ekspertas pažymi, kad šiuo metu vadybinės praktikos Lietuvos įmonėse – itin fragmentuotos: kas tinka vienai organizacijai, nebūtinai tiks ir kitai. Taigi, anot jo, vienas iš vadybos principų – parinkti tinkamą praktiką segmentui, mat esant tam tikroms sąlygoms darbo laiko trumpinimo praktika gali būti itin sėkminga.

Vis dėlto kai kuriose srityse norint sutrumpinti darbo savaitę, anot E. Kajietos, gali prireikti ir daugiau darbo rankų. Jis pateikia Švedijoje išbandytą eksperimento su slaugėmis pavyzdį: „Švedijoje buvo sutrumpintas slaugių darbas, kuris tiesiogiai susijęs su laiku. Eksperimento išvada – per brangu, nes reikėjo daugiau slaugių. Taigi labiau pailsėjusi ir motyvuota slaugė neprižiūrės daugiau žmonių. Jau yra aiški patirtis, kurioms pareigybėms ši praktika tinka, o kurioms ne.“

Eligijus Kajieta
Foto: Šarūnės Zurbos nuotr.

Viešasis sektorius pasistūmėjęs myliomis į priekį

E. Kajieta įsitikinęs, kad VŠT įrodžius, jog įmonės veiklą galima matuoti rezultatu, pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Paklaustas, ar nemato kokių nors rizikų viešajame sektoriuje įgyvendinus šią idėją, ekspertas pažymi, kad rizika yra viena – jeigu viešojo sektoriaus įmonės neeksperimentuotų, neišbandytų naujesnių praktikų, tuomet jos stagnuotų.

„Prisiminkime savo patirtį valstybinėse institucijose prieš 5-erius ar 8-erius metus ir palyginkime su tuo, ką turime dabar. Komunalinių paslaugų tiekėjų savitarnos sistemos beveik tokios pačios kaip ir privačių įmonių elektroninės bankininkystės. Didelę dalį paslaugų galima gauti nuotoliniu būdu, aptarnavimo kokybė matuojama kaip ir geriausias praktikas taikančių įmonių. Mūsų viešasis sektorius pasistūmėjęs myliomis į priekį, palyginti su tuo, ką turėjome prieš dešimt metų.

Įsišaknijusi visuomenės neigiama nuomonė apie viešąjį sektorių; kai jie plakami, ar nusipelnė, ar yra to verti, dirbantys, progresą kuriantys žmonės gali nuleisti rankas“, – tikina E. Kajieta.

Atlygio ir darbuotojų įsitraukimo ekspertas taip pat pažymi, kad viešasis sektorius nėra lygiavertėje kovoje su privačiomis įmonėmis dėl talentų ir darbo sąlygų, ypač dėl finansinių galių.

„Viešasis sektorius turi mažiau arsenalo pritraukti darbuotojų ir juos išlaikyti. Sveikintina, kad jis ieško arsenalo per gerąją vadybą, kitas priemones, kaip sukurti darbdavio patrauklumą, o ne kurdamas poilsio kambarius ar dalydamas nemokamus pietus, o tai tiesiogiai reikalauja papildomų pinigų“, – sako E. Kajieta.