„Dėl darbo paieškos išmokos nereikėtų spekuliuoti, kad dėl jos visi sukrito į Užimtumo tarnybą, nes neaktyvių žmonių, kurie užsiregistravo ir prieš tai nedirbo, yra apie 36 tūkst. Tai žmonės, kurie tam tikrą laiką išvis nedirbo arba prieš tai neturėjo darbo santykių tam tikrą laikotarpį. Tik 36 tūkst. yra tų, kurie, kaip įvardiname, yra susiregistravę dėl darbo paieškos išmokos“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė E. Radišauskienė.
Anot jos, nepaisant didelio statistinio nedarbo lygio, Lietuvos padėtis nėra blogiausia.
„Turėjome pakankamai didelį nedarbo lygį net ir geros ekonomikos laikotarpiais. Tai nėra taip, kad yra toks blogis, kad turime ženklų nedarbą. Taip, jis išaugo beveik 5 proc., bet ką turime ir stebime ES valstybėse, tai Lietuvoje tikrai nėra pačios blogiausios situacijos“, – teigė viceministrė.
E. Radišauskienės teigimu, darbo paieškos išmokos padėjo atverti šešėlį darbo rinkoje.
„Dėl darbdavių nuogąstavimų norėčiau pasakyti, kad nėra adekvatu mokėti 200 eurų ar mažiau už darbą tiek žemės ūkyje, tiek bet kur kitur, ir tikėtis, kad Lietuvos žmonės vis dar išsilaikys už tą patį 200 eurų atlyginimą. Čia sprendžiamas ir šešėlio klausimas buvo, kas parodė, kad dalis žmonių turi ir šešėlinių pajamų“, – sakė ji.
