Importo padidėjimą lėmė išaugęs žalios naftos (34,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (13,3 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (10,6 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 4,4 proc., importas – 7,7 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 4,9 proc., be mineralinių produktų – 2,4 proc.
Per metus liepą eksportas sumažėjo 5,9 proc., importas –12,7 proc. Šių metų sausį-liepą, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo 8,2 proc., o importas – 13,6 proc.
Šiemet Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,6 proc.), Latviją (9,4 proc.), Vokietiją (8,3 proc.) ir Lenkiją (6,7 proc.), o importavo iš Lenkijos (12,8 proc.), Vokietijos (12,2 proc.), Rusijos (9,8 proc.), Latvijos (7,6 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,6 proc.), Lenkiją (7,3 proc.), Švediją (7,2 proc.), Latviją (6,9 proc.) ir Nyderlandus (6 proc.).
Lietuva daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (15,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,9 proc.) bei paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,1 proc.).
Daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (19 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (13,8 proc.), mineralinių produktų (13,3 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,6 proc.), naftos produktų (9,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,5 proc.).
Liepą prekių iš viso eksportuota už 2,33 mlrd. eurų, importuota – už 2,50 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,34 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 170,9 mln. eurų.
