„Iki rugsėjo pirmos dienos mes uždirbome 828 tūkstančiais eurų mažiau, tai reiškia, per metus bus milijonu mažiau. Tai yra labai daug. Tokių įmonių yra labai daug, Lietuva neteks daug pinigų“, – laidoje „Delfi diena“ pasakoja verslininkė.
„Kovo 15 dieną prieš karantiną pas mus dirbo 51 darbuotojas, šiandien mes turime tik 37. Pažiūrėkite, kiek žmonių tapo bedarbiais. Todėl, kad jų nebereikia“, – priduria I. Marozienė.
Anot jos, kiekvieną dieną rugpjūčio mėnesį restoranas uždirbo maždaug 3400 eurais mažiau, neparduoda daug produktų. Vis dėlto darbuotojų atlyginimai išliko tokie patys kaip ir pernai.
„Atlyginimai liepos mėnesį buvo lygiai tokie patys, kokie buvo prieš metus. Jei būtų buvę normalūs metai, jie būtų pakilę, bet išlaikyti tuos pačius buvo iššūkis“, – aiškina restorano savininkė.
Jos teigimu, didelė dalis klientų prarasta ne tik dėl viruso, bet ir nepatogaus susisiekimo, stovėjimo vietų trūkumo Vilniaus senamiestyje.
„Mums sako, kad kilpinis eismas padarytas tam, kad iš Senamiesčio išnaikintume mašinas. Tai gerai, mes jas išnaikinsim, bet žmonės jau dabar nevaikšto, nes šaltas oras. Senamiestis visiškai pasmerktas žlugimui. Niekas nevažiuos į Senamiestį, iki pavasario jis numirs“, – kalba I. Marozienė.
Anot jos, žiema artėja dar sunkesnė ir didelei daliai verslų ji gali tapti lemiamu iššūkiu: „Žiema bus labai sunki ir Senamiestis visiškai pasikeis. Jūs rasit daug uždarytų patalpų.“
Kavinių tinklo „Huracan Caffee“ direktorius Vytautas Kratulis pritaria, kad susisiekimas mieste nėra geras ir verslininkai dėl to nukenčia.
„Pilies gatvė yra visiškai tuščia. Jei yra tokie sprendimai, kurie Senamiestį daro nepatogų, tai ko ten iš viso eiti? Jeigu kalbame apie viešąjį transportą, susisiekimą mieste, tai jis nėra geras“, – sako V. Kratulis.
„Infrastruktūros prasme aš nematau, kad Vilniuje kažkas gerėja. Aš, kaip vilnietis, norėčiau, kad Vilnius būtų patogesnis“, – priduria jis.
Nepaisant to, V. Kratulis teigia nepastebintis, kad žmonės turi mažiau pinigų. Gana sėkmingai prisitaikyti, jo teigimu, pavyko ir prie darbo pandemijos sąlygomis.
„Mūsų verslų užduotis yra adaptuotis, mes adaptuojamės. Ir tada ateina koks nors kilpinis eismas, ir tai visiškai nepadeda“, – atkreipia dėmesį kavinių tinklo direktorius.
„[Artėjant žiemai] yra planų, duok Dieve, kad nebūtų daugiau suvaržymų“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Kratulis.
Savivaldybė: didžioji dalis verslų pritaria kilpiniam eismui
Po straipsnio publikavimo, savo nuomonę pranešimu spaudai pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Kaip teigiama pranešime, Vilniaus senamiestyje įvesto kilpinio eismo idėją palaiko dauguma vilniečių gyventojų bei maitinimo verslų. Tikinama, kad tai atskleidė Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktos dvi apklausos.
„Kilpinio eismo sprendimas keičia daugelio gyventojų, kurie lankosi Vilniaus senamiestyje, įpročius, todėl suprantame, kad šis projektas susilauks įvairių vertinimų. Tačiau pirmieji vertinimai rodo, kad einame teisingu keliu – tyrimais nustatyta, kad Senamiestyje sumažėjo automobilių tranzitas, o šiuos pokyčius palaiko dauguma gyventojų ir verslų“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Atlikus reprezentatyvią Vilniaus gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1003 vilniečiai, paaiškėjo, kad 45 proc. apklaustųjų pritaria kilpinio eismo Senamiestyje įvedimui, idėjos nepalaiko ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.), o 30 proc. vilniečių šiuo klausimu nuomonės neturi.
Apklaustas ir maitinimo verslų sektorius: restoranai, kavinės, barai.
Savivaldybė apklausė 101 kavinę. 54,4 proc. apklaustųjų verslų teigia, kad pritaria kilpiniui eismui. Iš jų 6 proc. verslų teigia pajutę didesnius pėsčiųjų ir klientų srautus Senamiestyje.
Kilpiniam eismui nepritaria tik 8 iš 100 apklaustų maitinimo įstaigų (8 proc.). 14 proc. apklaustųjų nuomonės neturi, o likusiais daliai verslų ši tema neaktuali, kadangi jie veikia už Senamiesčio ribų.
„Girdime ir vertiname gyventojų bei verslo išsakomus pasiūlymus, kaip gerinti įvestą eismo tvarką. Ten, kur būtina, keičiame kelių eismo ženklus, planuojame patogesnes taksi bei pavežėjų laukimo vietas, turistinių autobusų privažiavimo galimybes prie Senamiesčio viešbučių – tikiu, kad šios idėjos palaikytojų skaičius dar labiau augs“, – teigė V. Mitalas.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad kilpinio eismo įvedimas jau pirmą mėnesį davė teigiamą efektą Senamiesčio automobilių srautų mažinimui.
Lyginant 2020 m. birželio paskutinę savaitę ir 2020 m. liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc. Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai – pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio – apie 27 proc. mažiau.
Lyginant birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.
Judėjimas kilpomis Vilniaus senamiestyje įvestas šių metų liepos pradžioje, siekiant panaikinti tranzitinį eismą, kuris Senamiestyje sudarydavo net 40 proc. viso automobilių srauto, o rytais – net iki 70 proc. Vilniaus miesto savivaldybė įsitikinusi, kad kilpinio eismo įvedimas mažins Senamiesčio aplinkos ir triukšmo taršą, leis daugiau erdvių paskirti pėstiesiems ir dviratininkams. Anot jų, analogiškus eismo pokyčius miesto centre ne vienerius metus vykdo daugelis Europos valstybių.
Reprezentatyvią vilniečių nuomonės apklausą savivaldybės užsakymu atliko UAB „Jarinta“. Tyrimas vyko nuo 2020 m. rugpjūčio 17d. iki rugsėjo 3 d., jo metu buvo apklausti 1003 respondentai visame mieste.
